Rekordinis gama žybsnis

Gama spindulių žybsniai įvyksta tuomet, kai masyvios žvaigždės išeikvoja savo branduolinį kurą, o jų branduoliai staigiai traukiasi, virsdami juodosiomis skylėmis ar neutroninėmis žvaigždėmis. Tai patys galingiausi sprogimai Visatoje po Didžiojo Sprogimo. Didelės energijos gama spindulių ir beveik šviesos greičiu iš žvaigždės išlekiančių dalelių srautas įkaitina aplinkines dujas ir neretai sukelia švytėjimą optinėje srityje.

Tuoj po to, kai „Swift“ užregistravo gama žybsnį, gavusį numerį GRB 080319B, į šią dangaus vietą nukrypo daugelis Žemės ir kosminių teleskopų. Atsiradusio švytėjimo optiniame diapazone šviesis pasiekė 5.8 ryškio, t. y. geromis sąlygomis galėjo būti matomas plika akimi. Pasak NASA Godardo kosminių skrydžių centro mokslininko Stefeno Holando (Stephen Holland), „Jei kam nors pasisekė būti tinkamu laiku tinkamoje vietoje ir žiūrėti reikiama kryptimi, tai buvo galima pamatyti tolimiausią objektą, kokį kada nors matė žmogaus akis“.

Tą pačią naktį išmatavę sprogimo nuotolį su Čilėje esančiu ESO 8 m VLT teleskopu ir Hobby-Eberly 9 m teleskopu Teksase, mokslinkai apstulbo – sprogimas įvyko už 7,5 mlrd. šviesmečių! Iki šiol tolimiausias plika akimi matomas dangaus objektas buvo Trikampio galaktika M33, esanti už 2,9 mln. šviesmečių. Tai reiškia, kad blyksnis optiniame diapazone buvo 2,5 mln. kartų šviesesnis, nei pati šviesiausia iki šiol stebėta supernova.

Astronomai kol kas negali pasakyti, kodėl žybsnis optinėje srityje buvo toks galingas. Gali būti, kad dėl žvaigždės masės ir magnetinio lauko pats sprogimas buvo galingesnis negu kiti, o gal visa sprogimo energija buvo sutelkta į siaurą čiurkšlę, nukreiptą tiesiai į Žemę.

GRB 080319B buvo vienas iš penkių gama žybsnių, kuriuos tą dieną užregistravo „Swift“ palydovas – rekordinis per vieną dieną pastebėtų gama žybsnių skaičius.

Iliustracijoje: palydovo „Swift“ gautos žybsnio nuotraukos rentgeno (kairėje) ir optiniame (dešinėje) spinduliavimo diapazonuose.(NASA/Swift nuotr.).