Seksas kosmose. Pirma dalis: kas ir kur buvo ar nebuvo...

Galite pasakyti, jog šiai temai šimtas metų. Jog apie tai yra gigabaitai įvairios informacijos. Tačiau gerai pagalvojus, ar tikrai taip yra? Kiek toje informacijoje tiesos, kiek lengvo „pramano“? Ar galima vienareikšmiškai pasakyti, jog astronautai ir kosmonautai iki šių dienų bandė tokio tipo santykius atvirame kosmose ar ne? Ar apskritai gali du žmonės mylėtis esant nulinei gravitacijai. O gal reikalingi specialūs prietaisai? Ir pagaliau kiek tai pavojinga?

Ir tai dar ne visi klausimai. Kaip su seksualiniais santykiais tarp ekipažo narių, skrendančių į tolimą misiją, pavyzdžiui į Marsą? Kokie santykiai susiklostys tarp priešingos lyties kosmoso užkariautojų, ilgą laiką gyvenančių kosminiame laive, stotyje ar kitos planetos bazėje? Tarnybiniai romanai, seksualinė prievarta?

Kas darosi su reprodukcija prie nulinės gravitacijos? Galima pradėti ir pagimdyti vaiką kosmose? Ar bus toks kūdikis panašus į Žemės žmones ar jis taps kitokiu“ žmogumi?

Tuo labiau, ką galima pasakyti apie kosmoso turistus, kuriems orbitoje jau statomas viešbutis? Ar galės jie mylėtis žvaigždžių apsuptyje? Turistai tikrai pageidaus tokių „malonumų“. Ir jei nebus galima oficialiai, tai gal už didesnę kainą?...

Juk nemanote, kad daugumą medikų, mokslininkų, taip pat ir paprastų žmonių nenorėtų sužinoti atsakymus. Šiame straipsnyje mes pasistengsime apžvelgti bent dalį teorijų, nuomonių ir žinomų faktų. Bet pradžiai pats populiariausias klausimas.

 Tai jau buvo „tai“ ar ne?

 Su šiuo klausimu aišku tenka kreiptis į kosmoso agentūras. Kas liečia sovietines ir rusiškas kosmoso agentūras, niekas tokios temos pareiškimo neplatino. O ir kam tai daryti, jei į kosmosą skrido tik trys moterys iš SSRS.

Pirmoji, ValentinaTereškova (Валентина Терешкова), skrido viena. O likusioms, švelniai sakant, buvo „ne tas galvoje“: ir Jelenai Kondakovai (Елене Кондаковой) (169 paros orbitoje), ir Svetlanai Savickai (Светлане Савицкой), nemažai laiko praleidusiai stotyje „Салют-7“ su vyrų kompanija, taip pat ir patiems vyrams. Į tai labai gilintis neverta, nes šios ekspedicijos užkulisiai išsamiai aprašyti spaudoje – aišku tik tai, jog jei seksas ir buvo, tai tik tarp muselių-drozofilų.

Labiausiai tokie klausimai aišku įkyrėjo NASA specialistus, todėl šią temą aptarinėti su jais tenka labai atsargiai.

Paskutinį kartą NASA atstovus iš kantrybės išvedė prancūzų astronautas Pier Kolė (Pierre Kohler), kuris 2000 metais išleido knygą „Paskutinė misija“ („La Derni è re Mission“). Joje jis užsidegusiai pasakoja apie kosminę stotį „Mir“ („Мир“) ir slaptus NASA eksperimentus, susijusius su seksu tarp vyro ir moters esant nulinei gravitacijai nesvarumo būsenai. Atseit šie bandymai buvo atlikti 1996 metais, misijos STS-75 metu ir atseit jos rezultatai pateikti kažkokiam dokumente „Document 12-571-3570“, su 10 skirtingų sekso pozicijų aprašymu.

Įsižeidusi JAV kosmoso agentūra nusprendė paneigti šiuos gandus per spaudos konferenciją.

„Šioje knygoje apskritai nėra nei kiek teisybės“, - pareiškė Džonsono kosminio centro (Johnson Space Center) atstovė Jeilin Xoili (Eileen Hawley), pridūrusi, jog mato panašius „falsifikatus“ jau daugelį metų - visa tai pramanai, gandai, melas ir panašios kvailystės – netikėkit tokiais dalykais. Ir apskritai, misijoje STS-75 skrido septyni vyrai, jokių moterų ten nebuvo, o identifikuotas dokumento numeris visiškai nesutampa su agentūros standartais.

Brajanas Velčas (Brian Welch), NASA atstovybės spaudai direktorius, taip pat buvo griežtas: „Mes kategoriškai neigiam tokio dokumento egzistavimą. Tai gana žinoma legenda“.

Kiti 2000-iais apklausti ekspertai informaciją apie seksą kosmose vadino „juokinga“ ir „melaginga“. Tuo pačiu visiems žurnalistams ir knygų rašytojams NASA atstovai rekomendavo paskambinti į agentūrą ir įsitikinti turimos informacijos teisingumu ir taip neskleisti naujų kvailų gandų.

Nuo to laiko gandų ir „sensacijų“ tiek žurnaluose, tiek ir knygose sumažėjo. Tačiau „pramanyti faktai“ apie kosminį seksą ir toliau klajoja po internetą ir už jo ribų. Turbūt jų skleidėjai jokiais būdais negali patikėti, jog per visą Šatlų skydžių istoriją su moteriškais ekipažais (o jų skrido jau apytiksliai 40), NASA nepadarė „nieko tokio“...

Juk 1980 metais pirmoji amerikietė kosmonautė Sali Raid (Sally Ride) dalinosi laivą su keturiais kosmonautais vyrais? Taip, visą savaitę. Skrido juk 1992 metais į kosmosą vyras ir žmona kosmonautai laivu STS-47? Taip, vedę Mark Ly (Mark Lee) ir Džen Deivis (Jan Davis), skrido ir išsiskyrė po kelerių metų. Žodžiu dirva gandams skleisti yra ir tereikia geros vaizduotės ir noro.

Pastaruoju metu NASA panašioms sekso temoms jau kuris laikas nelinkusi  daryti jokių pranešimų – laikomasi politikos „jei neklausia, tylėk“. Tačiau deja, klausia jų ir nėra kur dingti. Taip vieną kartą žurnalistui iš NASA spaudos tarnybos sekretoriaus Edo Kempiono (Ed Campion) pavyko „išmušti“ atsakymą, jog agentūra nedraudžia sekso tarp ekipažo narių: „mes tikėmės ir esame priklausomi nuo astronautų profesionalumo ir jų blaivaus proto. Nėra jokių formalių sekso kosmose draudimų“.

Pagal bendrą situaciją, atrodo, jog didžiausią dėmesį seksualiniams santykiams kosmose skiria Europos kosmoso agentūra ESA, kuri dar 1998 metais išspausdino tyrimų medžiagą apie tai, jog kosminiai skrydžiai mažina testosterono kiekį vyrų-kosmonautų organizme.

Taigi, sakykim, jog iš tikro kol kas sekso kosmose nebuvo. Tačiau kad ir kaip ten bebūtų, ši tema ir dėl NASA, ir dėl ESA, ir dėl "Роскосмоса" taps greitu laiku aktuali. Dėl kai kurių priežasčių jau ir tampa aktuali. Tačiau apie tai straipsnio tęsinyje.

Parengta pagal

Секс в космосе. Часть первая: к чему бы это http://www.membrana.ru/articles/global/2006/07/25/214900.html