Maži ir primityvūs: marsiečiai, atskridę meteoritais

Tai buvo bazalto uoliena, susiformavusi prieš 4,5 milijardo metų, su skaidriais intarpais, susiformavusiais prieš 17 milijonų metų, po to, kai šis akmuo buvo išmestas iš Marso paviršiaus. Tai, kad jis kilęs iš Marso, įrodo intarpuose esantys inertinių dujų mišiniai (N2, CO2 ir inertinių dujų), kurių santykis identiškas „Viking“ zondų rastoms dujoms. Dar vienas įrodymas – sudėtyje rasti izotopai (Xeno129-Xeno132), kurių Žemėje nerandama. ALH84001 ypatingas tuo, kad meteorito sudėtyje yra 2 proc. karbonatų granulių, kurių dydis nuo 50 iki 300 mikronų, padengtų skystu vandeniu prieš 3,9 milijardo metų. Jų struktūroje buvo kai kas „nenatūralaus“: oranžinė kalcio ir magnio karbonato šerdis buvo apsupta šviesia geležies ir magnio karbonato žieve su pakraščiais, išmargintais smulkiais grynais magnio kristalais.

1996 m. balandžio 7 d. vykusioje mokslinėje konferencijoje mokslininkų grupė, kuriai vadovavo Davidas McKay‘us, pristatė elektronines nuotraukas, kuriose matomos karbonatų granulės, turinčios daug magnetitų. Nuotraukose taip pat aiškiai pastebimi ovalo formos objektai, labai panašūs į Marso bakterijas. Jų dydis buvo 10-100 kartų mažesnis, nei kai kurių Žemės bakterijų. Mokslininkai atliko daugybę papildomų tyrimų su Žemės bazalto uolienomis ir priėmė vienareikšmišką išvadą: kristalai susiformavo veikiami Marso „magnetotaktinių“ bakterijų prieš 3,9 milijardo metų. Tačiau tuo ši istorija nesibaigė. 2009 m. gruodžio mėn. mokslininkai paskelbė, kad tos pačios tariamos bakterijų iškasenos buvo rastos dar dviejuose jaunesniuose Marso meteorituose.

Įvykdęs daugybę tyrimų, D. McKay‘us įsitikino, kad Marso meteorituose, kurie kontaktavo su vandeniu tolimoje praeityje ir vėlesniu laikotarpiu, yra pastebimi bakterijų, labai panašių į Žemės bakterijas, pėdsakai. Greičiausiai gyvybė Marse vis dar egzistuoja, jei metano išmetimas (kurį neseniai užfiksavo mokslininkai) yra tam tikrų bakterijų veiklos pasekmė, kaip ir Žemėje. Marso trileris tęsiasi.