Mokslininkai atrado panašią į mūsų Saulės sistemą

"Ji atrodo tarsi sumažinto mastelio mūsų Saulės sistemos modelis", pasakoja Ohajo Valstybinio Universiteto (JAV) mokslininkas Scott Gaudi. Jis vadovavo tarptautinei 69 profesionalių ir mėgėjų astronomų komandai, kurie paskelbė apie savo atradimą šį trečiadienį vykusioje konferencijoje.

Naujai atrastoje sistemoje planetos, vienos kurių masė sudaro apie dvi trečiąsias Jupiterio masės ir kitos masė sudaro apie 90% Saturno masės, sukasi apie raudonąją žvaigždę, sveriančią maždaug du kartus mažiau nei Saulė. Jų atstumai yra maždaug dvigubai mažesni nei Jupiterio is Saturno nuotoliai nuo mūsų gimtosios žvaigždės.

Mažai tikėtina, jog kuri nors šių planetų yra tinkama gyvybei (šiandieniniu mūsų įsivaizdavimu). Tačiau Gaudi pastebi, jog neištyrinėtose vidinėse sistemos dalyse gali egzistuoti šiltos kieto paviršiaus ir tinkamos gyvybei planetos.

Komandai nepriklausanti Sara Seager, Masačūsetso Technologijų Instituto teoretikė pakomentavo, jog "Kaip tik dabar, tyrinėdami egzoplanetas, mes tvirtai judame link to, kad aptiktume kitas Žemes". Jos manymu šis atradimas yra didelis žingsnis siekiant nustatyti, ar mūsų planetų sistema yra vienintelė visatoje.

Nuo 1995 metų aptikta apie 250 vadinamųjų egzoplanetų, tačiau tik keletas jų yra sistemose, labai nedaug primenančiose mūsiškę. Daugumoje atvejų į Jupiterį panašūs gigantai skrieja panašiomis į Merkurijaus orbitomis. Tačiau ar tai yra įprastinis visatos atvejis? 

Beveik visos šios planetos buvo atrastos naudojant vadinamąjį virpesių (angl. wobble) metodą, kai astronomai matuoja planetų sukeliamus traukos efektus jų gimtosioms žvaigždėms. Toks metodas jautriausias šalia žvaigždės skriejančioms masyvioms planetoms.

Naujasis atradimas padarytas naudojant kitokį metodą, kuris jautresnis labiau nuo žvaigždės nutolusioms planetoms. Jis paremtas Einšteino atrastu gravitacijos efektu, vadinamu gravitacinėmis linzėmis (angl. microlensing). Jei nepaliaujamai judant žvaigždėms dvi žvaigždės atsidurtų idealiai vienoje tiesėje su Žeme, arčiau esančios žvaigždės gravitacinis laukas iškreipia nuo tolimesnės žvaigždės sklindančią šviesą analogiškai padidinamajam stiklui - žvaigždės ryškis kelioms dienoms gerokai padidėja.

Jei žvaigždžių išsidėstymas yra ypatingai idealus, bet kokios aplink artimesnę žvaigždę skriejančios didelės planetos taip pat įneš savo poveikį į šį procesą, stiprindamos nutolusio kosminio objekto šviesą. Būtent taip atsitiko 2006 metų kovo 28 dieną, kai už 5000 šviesmečių Skorpion žvaigždyne esanti žvaigždė pradėjo savo "kelionę" priešais per 21000 šviesmečių nutolusią "kaimynę" ir taip privertė ją sužibėti. Efektą aptiko optinei gravitacinei linzei aptikti skirtas eksperimentas "Optical Gravitational Lensing Experiment", sutrumpintai "Ogle" - jame bendradarbiavo viso pasaulio stebėtojai. Apie jį esame rašę jau anksčiau naujienoje ""Hubble" teleskopas aptiko dvigubą "Einšteino žiedą" ".