Astrobiologija (Astronomija ir kosmonautika | Mokslas)
.
(0)
2024-12-22
9
Kai kalbame apie nežemišką gyvybę, natūraliai darome prielaidą, jog ji tarptų kokioje nors planetoje ar palydove.
(5)
2023-12-18
18
Gyvybė Žemėje atsirado maždaug prieš 4 mlrd. metų. Tikėtina, kad jei gyvybė atsirado čia, ji galėjo atsirasti ir bet kur kitur. O jei gyvybė apibrėžiama pakankamai plačiai, gali būti įmanoma, kad gyvybė atsirado praėjus vos kelioms sekundėms po Didžiojo sprogimo prieš maždaug 13,77 mlrd. metų, rašo „Live Science“.
(0)
2023-11-11
6
Trys uolinės planetos Saulės sistemoje, turinčios atmosferą, labai skiriasi viena nuo kitos. Marso atmosfera plona, Žemės, Veneros labai stora. Skiriasi ir jų temperatūros. Bet vienu aspektu Marsas ir Venera labai panašūs, o Žemė išsiskiria.
(0)
2022-05-09
5
Meteoritų mėginiuose mokslininkai aptiko jau visas keturias DNR sudedamąsias dalis – o tai leidžia manyti, kad kosminės uolienos galėjo atgabenti šiuos junginius į Žemę ir taip prisidėti prie gyvybės atsiradimo.
(0)
2022-02-12
6
Prieš pora metų pasaulį nudžiugino įdomus atradimas - Veneros atmosferoje aptiktos fosfino dujos, kurios gali būti siejamos su gyvais organizmais. Ir nors Veneroje tiek didžiulis slėgis, tiek pragariška temperatūra nepalankūs gyvybei, šis atradimas uždavė naujų mįslių.
(0)
2022-01-18
8
Ar žinojote, kad lietuviai pirmieji išaugino augalą kosmose mikrogravitacijos sąlygomis nuo sėklos iki sėklos ir tai padarė dar 1982-aisiais metais? Biologijos mokslų daktarė Danguolė Švėgždienė su mokslininkų komanda tapo pasauliniais astrobotanikos pradininkais su savo kurtu aparatu „Fiton-3“. Mokslinės fantastikos filmo vertą istoriją mokslininkė papasakojo laidoje „Radikalus smalsumas“.
(0)
2021-11-30
18
Kosmoso tyrinėjimų era kelia naują pavojų – invaziją. Pavojus kyla ne dėl mažų žalių žmogeliukų, atvyksiančių skraidančiomis lėkštėmis, bet dėl mikrobiologinio Žemės užteršimo ir atvirkščiai.
(0)
2021-09-12
9
COVID-19 pandemija jau apvertė aukštyn kojomis mums pažįstamą gyvenimą ir neabejotinai paskatino kai kuriuos žmones norėti palikti planetą. Dabar vienas žymiausių mokslininkų perspėjo, kad virusai gali būti aptinkami ne tik Žemėje, bet ir kitur Visatoje.
(3)
2021-09-01
12
Žvelgdami į žvaigždynus ko gero susimastote, kokia didelė ir sudėtinga yra visata. Tačiau kaip tokioje visatoje atsirado vietos tokiems kaip mes? Juk ji galėjo nebūti mums tokia draugiška.
(0)
2021-05-28
6
Norėdami atrasti gyvybę už Žemės ribų, greičiausiai turėsime remtis biopėdsakais – požymiais, kuriuos gyvybiniai procesai palieka savo aplinkoje. Pavyzdžiui, planetos atmosferoje. Jei uolinės planetos atmosferoje aptiktume deguonies molekulių, tai būtų rimta užuomina, kad ten gali egzistuoti gyvybė, nes negyvybiniai procesai tokiose planetose, kaip Žemė, laisvą deguonį daug efektyviau suvartoja, nei pagamina. Bet galimų biopėdsakų yra tūkstančiai, tad nustatyti, ar jų yra planetos atmosferoje, gali būti labai sudėtinga.
(0)
2021-05-11
6
2020 m. rugsėjį žiniasklaidą apskriejo naujiena: Veneroje aptikta gyvybė! Bent jau taip skelbė kai kurios drąsiausios antraštės. Tikslesnis pranešimas buvo toks: Veneros atmosferoje rasta fosfino dujų.
(0)
2021-05-05
17
Marsas – nesvetinga planeta gyvybei, bent jau šiandien. Bent jau paviršiuje. Grupė mokslininkų neseniai apskaičiavo, kad Marso plutoje gali būti tinkamų gyvybei sąlygų, panašių į kai kuriuos izoliuotus regionus Žemės plutoje.
(0)
2021-03-28
10
Tarp mūsų gyvenančių įvairių bakterijų ir grybų ryšių įvairovė vis didėja. Tai nėra išimtis ir net tokioje aplinkoje kaip Tarptautinė kosminė stotis (TKS).
(0)
2021-03-26
15
Kaip astrobiologija – kuo toliau, tuo labiau – padeda nesijausti kosmose vienišiems.
(0)
2021-03-23
27
Klausimas, kaip atsirado gyvybė Žemėje, mus jau seniai domina, o nauji tyrimai rodo, kad pirmykščiai žaibai - galbūt per milijardą metų - galėjo suvaidinti lemiamą vaidmenį sužadinant gyvybę šioje planetoje.
