Cheminės reakcijos kosmose (Astronomija ir kosmonautika | Mokslas)
.
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/reitingas.png)
Tarpžvaigždinėje erdvėje randamos įvairios molekulės. Dažniausiai tai yra vandenilio turintys junginiai, kas neturėtų stebinti, nes vandenilis yra gausiausias elementas kosmose. Bet pasitaiko ir kitokių.
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/reitingas.png)
Saulė yra beveik vienintelis šviesos, šilumos ir energijos šaltinis Žemės paviršiuje, ir savo energiją ji gauna iš termobranduolinės sintezės. Tačiau kaip bebūtų keista, energijos balans
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/reitingas.png)
Tuojau po Visatos atsiradimo prieš daugiau kaip 13 mlrd. metų visą medžiagą sudarė trijų rūšių vienatomiai elementai.
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/reitingas.png)
Planetos, grubiai šnekant, skirstomos į tris grupes pagal masę ir cheminę sudėtį: uolines Žemės dydžio ir šiek tiek didesnes, ledines-dujines Neptūno dydžio ir dujines Jupiterio dydžio bei didesnes. Pirmųjų ir paskutiniųjų randama įvairiais atstumais nuo žvaigždžių – ir labai arti, ir ganėtinai toli. O štai Neptūno dydžio planetų labai arti žvaigždžių nerandama. Dabar nauji vienos Neptūno dydžio planetos stebėjimai atskleidžia, kodėl taip yra.
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/reitingas.png)
Mokslininkai beveik šešis dešimtmečius mėgino išsiaiškinti, iš kur Žemėje atsirado kai kurie vertingiausia metalai Žemėje, tarp jų auksas, sidabras ar platina. Ir dabar jiems galbūt pavyko rasti atsakymą.
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/reitingas.png)
Astronomai pirmą kartą įrodė, kad mirusios žvaigždės, baltosios nykštukės, gali pritraukti naujos medžiagos ir sprogti – kitaip sakant, virsti supernova.
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/reitingas.png)
Argono inertinių dujų molekulė buvo rasta nuostabiose Krabo ūko žvaigždės, sprogusios prieš 1000 metų, liekanose. Iki šiol tokio tipo dujos buvo tirtos tik laboratorijose Žemėje.
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/reitingas.png)
Mokslininkų pakankamai neištrynėtas kvantinis tuneliavimo efektas sudaro sąlygas atvirame kosmose esančiose šaltose dujose vykti cheminei reakcijai, kuri, kaip buvo manyta iki šiol, tokioje temperatūroje vykti tiesiog negali, rašoma Phys.org.
|
||