Cheminės reakcijos kosmose (Astronomija ir kosmonautika | Mokslas)
.


Tarpžvaigždinėje erdvėje randamos įvairios molekulės. Dažniausiai tai yra vandenilio turintys junginiai, kas neturėtų stebinti, nes vandenilis yra gausiausias elementas kosmose. Bet pasitaiko ir kitokių.


Saulė yra beveik vienintelis šviesos, šilumos ir energijos šaltinis Žemės paviršiuje, ir savo energiją ji gauna iš termobranduolinės sintezės. Tačiau kaip bebūtų keista, energijos balans


Tuojau po Visatos atsiradimo prieš daugiau kaip 13 mlrd. metų visą medžiagą sudarė trijų rūšių vienatomiai elementai.


Planetos, grubiai šnekant, skirstomos į tris grupes pagal masę ir cheminę sudėtį: uolines Žemės dydžio ir šiek tiek didesnes, ledines-dujines Neptūno dydžio ir dujines Jupiterio dydžio bei didesnes. Pirmųjų ir paskutiniųjų randama įvairiais atstumais nuo žvaigždžių – ir labai arti, ir ganėtinai toli. O štai Neptūno dydžio planetų labai arti žvaigždžių nerandama. Dabar nauji vienos Neptūno dydžio planetos stebėjimai atskleidžia, kodėl taip yra.


Mokslininkai beveik šešis dešimtmečius mėgino išsiaiškinti, iš kur Žemėje atsirado kai kurie vertingiausia metalai Žemėje, tarp jų auksas, sidabras ar platina. Ir dabar jiems galbūt pavyko rasti atsakymą.


Astronomai pirmą kartą įrodė, kad mirusios žvaigždės, baltosios nykštukės, gali pritraukti naujos medžiagos ir sprogti – kitaip sakant, virsti supernova.


Argono inertinių dujų molekulė buvo rasta nuostabiose Krabo ūko žvaigždės, sprogusios prieš 1000 metų, liekanose. Iki šiol tokio tipo dujos buvo tirtos tik laboratorijose Žemėje.


Mokslininkų pakankamai neištrynėtas kvantinis tuneliavimo efektas sudaro sąlygas atvirame kosmose esančiose šaltose dujose vykti cheminei reakcijai, kuri, kaip buvo manyta iki šiol, tokioje temperatūroje vykti tiesiog negali, rašoma Phys.org.
|
||