Dviejų žvaigždžių sistemos (Astronomija ir kosmonautika | Mokslas)
.
(0)
2024-07-06
1
Šiaurės Vainiko (Corona Borealis) žvaigždyne, daugiau nei 2500 šviesmečių atstumu, tūno žvaigždė, vadinama T Coronae Borealis, besiruošianti sprogimui – dėl kurio ji laikinai taps vienu ryškiausių naktinio dangaus objektų, rašo „Science Alert“.
(0)
2024-06-18
62
Kai mirusi žvaigždė sugeria daug medžiagos iš savo kaimyno, įvyksta ryškus sprogstamasis įvykis.
(1)
2023-11-21
5
Mokslininkai mano, kad žvaigždės vampyrės Paukščių Take nėra visiškai tokios, kokios atrodo.
(1)
2023-10-24
14
Nors toks įvykis nutinka labai retai, mokslininkai nusprendė išsiaiškinti, kaip tai paveiks mūsų planetą.
(0)
2023-05-24
10
Labai gerai, kad Saulėje tokių reiškinių nėra, kitaip gyvybė Žemėje būtų neįmanoma.
(0)
2023-01-08
20
Įsivaizduokite vos dvidešimties kilometrų skersmens sferinį objektą, kurio masė du-tris kartus didesnė už Saulės. Tokios yra neutroninės žvaigždės. Per sekundę jos apsisuka šešis šimt
(0)
2022-08-30
15
Naujausias Jameso Webbo kosminio teleskopo užfiksuotas objektas – tai dvinarė žvaigždė, pavadinimu WR140, esanti maždaug už 5600 šviesmečių.
(0)
2022-02-07
3
Kai Visata buvo labai jauna, joje buvo tik vandenilis, helis ir truputis ličio. Vėliau žvaigždėse susiformavo sunkesni cheminiai elementai, bet jų santykiai laikui bėgant taip pat kito. Pirmus kelis milijardus metų sparčiau augo vadinamųjų alfa-elementų gausa.
(0)
2021-07-12
20
Pirmą kartą Žemėje užfiksuotas silpnas signalas, kurį sukelia dviejų beveik vienodai paslaptingų objektų – juodosios skylės ir neutroninės žvaigždės – susiliejimas.
(0)
2020-10-27
2
Po daugybę metų trukusių paieškų identifikuotas neįprastas gama spindulių šaltinis – keista neutroninė žvaigždė su labai mažos masės kompanione.
(0)
2020-08-09
9
Žvaigždės formuojasi iš didelių tarpžvaigždinių dujų debesų, kurių sutankėjimai ima trauktis ir byrėti į gabaliukus. Nors žvaigždės susiformuoja grupėse ar spiečiuose, dviem žvaigždėm atsirasti taip arti viena kitos, kad taptų dvinare sistema, yra kiek sudėtingiau. Vienas iš būdų – jei aplink žvaigždę besiformuojantis diskas yra nesimetriškas, jis gali tapti nestabilus ir suformuoti masyvią kompanionę dar iki planetų formavimosi pradžios. Keleto gimstančių žvaigždžių aplinkoje matomi nesimetriški diskai, tačiau iš kur kyla pati nesimetrija?
(0)
2020-02-05
-1
Menininkai mėgsta žvaigždes vaizduoti kaip dailias damas. Tačiau iš tiesų jos gali būti ir žiaurios pabaisos. Astronomai neseniai aptiko itin kraujo ištroškusią dvinarę žvaigždę, esančią už 3 tūkst. šviesmečių nuo mūsų. Ši žvaigždė lėtai ir periodiškai atima iš savo kompanionės siurbia dujas.
(0)
2020-01-21
31
2016 metais astronomai atrado galimai gyvybei tinkamą planetą, kurią pavadino Proksima b. Ji skrieja aplink Kentauro Proksimą (apie 4,2 šviesmečio nuo Žemės) – artimiausią mums žvaigždę neskaitant Saulės. Dabar mokslininkai užfiksavo dar vieną signalą, kuris, manoma, priklauso „superžemei“, skriejančiai aplink tą pačią žvaigždę.
(0)
2020-01-15
32
Gruodį buvo daug kalbama apie keistai besielgiančią Betelgeizę – žvaigždė pritemo labiau, nei bet kada per pastaruosius šimtą metų. Gali būti, kad tai yra vienas iš paskutinių jos pokyčių prieš supernovos sprogimą, tačiau tiksliai to pasakyti, negalime. Šiandieniniai žvaigždžių evoliucijos modeliai neleidžia prognozuoti jų elgesio geresniu nei kelių šimtų tūkstančių metų tikslumu, tad supernovos sprogimas gali įvykti rytoj, bet jo gali tekti palaukti ir 100000 metų.
(0)
2019-07-15
4
Daugybė egzoplanetų aptiktos tranzitų metodu – matuojant nedidelius žvaigždės pritemimus, planetai praskrendant tarp jos ir mūsų. Tokie stebėjimai taip pat leidžia išmatuoti planetos metų trukmę, nes tranzitas įvyksta vieną kartą per planetos orbitą.
