Egzoplanetos (Astronomija ir kosmonautika | Mokslas)
.
(0)
2021-06-20
10
Dalis planetų neskrieja aplink žvaigždes, o laksto pačios sau. Pagal kai kuriuos skaičiavimus, tokių planetų gali būti panašiai gausu, kaip ir žvaigždžių, taigi vien Paukščių Take jų gali būti virš 100 milijardų. Dalis iš jų gali turėti ir palydovų. Jei planeta ir palydovas pakankamai masyvūs, pastarajame gali būti skysto vandens.
(0)
2021-06-16
17
NASA astrofizikus nustebino neįtikėtinas radinys tolimame kosmose – į Saulės sistemoje esančias Žemės kaimynes panaši „keista“ planeta, besisukanti aplink raudonąją nykštukę. Planetoje, kuriai suteiktas kodinis pavadinimas „TOI-1231b”, mokslininkai tikisi rasti vandens, o tuo pačiu ir nežemiškų gyvybės formų.
(0)
2021-05-21
20
Kosmoso platybėse slypintys atradimai nenustoja stebinti. Kad ir kaip stengtumėmės suprasti mus supančią visatą, dėl neišmatuojamo jos dydžio ir tradiciniams fizikos dėsniams prieštaraujančių procesų, pakėlę akis į dangų visuomet rasime paslapčių, kurias dar reikia įminti. Tiesa, sparčios technologijų pramonės modernizacijos dėka mokslininkų ieškojimai įgijo naują pagreitį. Štai įdomiausios jų atrastos planetos iki šiol.
(0)
2021-04-24
6
Nufotografuoti egzoplanetos paviršiaus ir patikrinti, ar ten bėgioja kokie nors gyvūnai, negalime ir turbūt negalėsime dar ilgai. Tačiau jau dabar įmanoma išmatuoti kai kurių planetų atmosferų spektrus ir nustatyti, kokių dujų ten esama. Artimiausiu metu pradėsiantys veikti teleskopai, tokie kaip James Webb kosminis teleskopas, tą darys dar geriau, taigi artėja tikras perversmas supratime apie planetų atmosferų įvairovę.
(0)
2021-03-21
10
Vos susiformavusios planetos turi pirmines, arba pirmykštes, atmosferas, sudarytas daugiausiai iš vandenilio ir helio – gausiausių dujų protoplanetiniame diske. Kai kurios planetos tokią atmosferą išlaiko visą gyvenimą, bet tos, kurių masė penelyg maža, arba kurios sukasi pernelyg arti savo žvaigždžių, jos netenka. Laikui bėgant, planetoje gali susiformuoti antrinė atmosfera, sudaryta iš sunkesnių junginių, atsparių žemai gravitacijai ir žvaigždės spinduliuotei.
(0)
2021-03-21
13
Vienas iš svarbių procesų, palaikančių Žemės klimatą, yra uolienų dūlėjimas. Anglies dvideginis, esantis atmosferoje, sąveikauja su silikatinėmis uolienomis; judant tektoninėms plokštėms, anglimi prisotintos uolienos nuskęsta gilyn, anglies neturinčios – iškyla, ir procesas tęsiasi. Kuo anglies dvideginio atmosferoje daugiau, tuo procesas greitesnis, tad šių dujų kiekis atmosferoje negali pasikeisti pernelyg sparčiai. O kaipgi kitose planetose?
(1)
2021-02-25
12
Planetų formavimasis – labai svarbus, bet toli gražu ne iki galo išaiškintas astrofizikinis procesas. Dvi pagrindinės teorijos vadinamos šerdies akrecija ir disko nestabilumas.
(0)
2021-02-19
24
Artimiausia Saulei žvaigždė, Kentauro Alfa, galimai turi superžemės dydžio planetą gyvybinėje zonoje. Tai yra pirmas kartas, kai tiesiogiai užfiksuotas uolinės planetos signalas, tinkamai eliminavus žvaigždės spinduliuotę.
(2)
2021-01-30
18
Mokslininkai nustatė, kad atrasta žvaigždžių sistema nėra panaši į jokią kitą: į tris dvejetaines sistemas susiporavusios šešios žvaigždės viena aplink kitą skrieja kaip gigantiškas spiečius.
(0)
2021-01-29
5
Egzoplanetų tyrimams labai svarbi yra tranzitų spektroskopija – planetos ir žvaigždės sistemos spektro matavimas planetai judant priešais žvaigždės diską. Atėmę šį spektrą iš vien žvaigždės spektro, sužinome, kokias bangas sugeria ir kokias praleidžia planetos atmosfera, o tai leidžia įvertinti atmosferos cheminę sudėtį. Visgi praktikoje dažnai iškyla problema – daugumos planetų, bent jau dujinių milžinių, atmosferos labai miglotos.
(0)
2021-01-18
25
Pasirodo, kad planetos iš tiesų gali gyventi labai ilgai. Aplink vieną seniausių galaktikos žvaigždžių - oranžinę nykštukę, pavadintą TOI-561, esančią vos už 280 šviesmečių, astronomai aptiko tris orbitines egzoplanetas. Viena iš jų yra 1,5 karto didesnė už Žemę, apskriejanti aplink savo žvaigždę per 10,5 valandos.
(10)
2021-01-03
77
Šioje nedidelėje planetoje, kurią vadiname Žeme, gyvenantys žmonės dažnai mąsto, ar šioje Visatoje esame vieni ar ne. Atsakymo į šį klausimą, deja, šiemet nerasta. Tačiau 2020-aisiais buvo padaryta nemažai atradimų, verčiančių manyti, kad nežemiškų būtybių tikrai esama, skelbia livescience.com.
(0)
2020-12-31
7
Vienas tikrai natūralus radijo signalas, skleidžiamas planetų, yra pašvaistės. Saulės sistemoje puikiai žinome Žemės pašvaistes, taip pat jos švyti Jupiteryje ir kitose didžiosiose planetose.
(1)
2020-12-29
59
Ne paslaptis, kad kosmosas yra nepaprastai keistas, tačiau kiekvienais metais astronomai atranda naujus keistus objektus ir reiškinius. Nuo ekstremalių egzoplanetų ir žvaigždžių, supermagnetų, ir nepaaiškintų radijo signalų, pateikiame 10 keisčiausių astronominių atradimų, kurie šiais metais sukrėtė mūsų (ir mokslininkų) protus.
(0)
2020-12-29
9
Gyvybės paieškos už Saulės sistemos ribų remiasi biopėdsakų paieškomis. Biopėdsakai yra įvairios dujos, kurias išskiria gyvi organizmai ir kurios užsilieka planetos atmosferoje, nors jei gyvybės nebūtų, jos greitai išnyktų. Dažniausiai minimas biopėdsakas yra deguonis: ši molekulė – labai reaktyvi, todėl jei Žemėje gyvybės neliktų, per kelis tūkstančius metų neliktų ir deguonies atmosferoje.
