Europa (Astronomija ir kosmonautika | Mokslas)
.


Pirmadienį į pusšeštų metų kelionę pakilo naujausias NASA tyrimų zondas „Europa Clipper“.


NASA ruošiasi pradėti „Europa Clipper“ misiją. Jei viskas vyks pagal planą, zondas bus paleistas greičiau nei po dviejų savaičių.


Jupiterio palydovas Europa turi popaviršinį vandenyną. Nuo kosmoso ir mūsų akių jį skiria keliolikos, o gal ir keliasdešimties, kilometrų storio ledo sluoksnis, taigi bent kol kas apie vandenyno savybes galime spręsti tik iš netiesioginių įrodymų. Vienas jų – čiurkšlės, kurios kartais veržiasi pro įtrūkimus Europos ledynuose.


Jupiterio palydovas Europa po stora ledo pluta turi vandenyną, kuriame vyksta įdomios cheminės reakcijos ir gal net gali egzistuoti gyvybė. Viena iš medžiagų, naudingų gyvybei, yra deguonis – tai labai reaktyvi molekulė, galinti suteikti energijos įvairiems gyviems organizmams.


NASA į kosmosą išsiuntė dar vieną laiko kapsulę. Šį kartą zondas su žinia nežemiškam protui keliaus į Jupiterį, kad įvertintų, ar jo palydove Europoje yra tinkamos sąlygos gyvybei atsirasti.


Naujoje apžvalgoje pristatomi NASA zondo misijos tikslai ir būdai, kaip jų bus siekiama. „Gyvybingumas“ yra labai plati ir nekonkrečiai apibrėžta sistemos savybė, tad pirmiausia reikia patikslinti, ko būtent bus ieškoma. Europa Clipper neieškos pačios gyvybės, bet charakterizuos įvairius Europos aspektus.


Kai bus surinkti visų norinčiųjų vardai, NASA laboratorijos ekspertai elektronų pluoštu išgraviruos juos ant cento dydžio mikroschemos.


Mokslininkai mano, kad viename garsiausių didžiausios Saulės sistemos planetos palydovų branduolio gali nebūti.


Balandžio 13 d. į kosmosą bus paleistas pirmasis Europos kosmoso agentūros (ESA) sukurtas erdvėlaivis, tirsiantis Jupiterio palydovus.


Naujas tyrimas siūlo naują paaiškinimą dėl skirtingos Jupiterio Galilėjo palydovų sudėties.


Mūsų planetos vandenynų dugne mokslininkai aptiko ten gyvenančią naujos rūšies bakteriją, kuriai idealias sąlygas kuria povandeninių karštųjų srovių aplinka. Tokios pat puikiausiai egzistuoja ir Jupiterio palydovo Europos bei Saturno palydovo Encelado vandenynuose, taigi naujausi mokslininkų atradimai gali padėti geriau suprasti, kokios nežemiškos gyvybės formos gali gyventi tuose palydovuose, rašo space.com.
Paslaptingas Jupiterio Europos pasaulis: mokslininkus domina milžiniškas globalus vandenynas (Video)


Šiuo metu aplink Jupiterį skrieja aštuoniasdešimt gamtinių palydovų. Vienas iš labiausiai dominančių mokslininkus – Europa. Jos dydis yra panašus į mūsų Mėnulio. Šių metų rugsėjo pabaigoje NASA erdvėlaivis „Juno“ pirmą kartą praskrido pro šį gamtinį palydovą ir padarė didelės raiškos apledėjusio pasaulio nuotraukas.


Ketvirtadienio rytą NASA erdvėlaivis "Juno" praskriejo per 352 km nuo Jupiterio palydovo Europos paviršiaus. Tai artimiausias žmonijos žvilgsnis į šį užšalusį pasaulį per daugiau nei 20 metų.


NASA kosminis zondas „Juno“, tyrinėjantis Jupiterį ir jo palydovus, pateikė įspūdingų šios planetos ir jos mėnulių vaizdų. 39 kartą aplink Jupiterį praskriejęs zondas vaizdus įamžino šių metų sausio 12 dieną, tačiau tik dabar NASA juos apdorojo ir pasidalijo.