Fobas (Astronomija ir kosmonautika | Mokslas)
.
(0)
2024-04-13
10
Marso palydovai Fobas ir Deimas taip pat dengia Saulę, kaip ir mūsų Mėnulis. Nors jie yra mažesni ir ne sferiniai, bet užtemimo metu pasirodo žavus vaizdas.
(0)
2024-02-13
11
Marso palydovas Fobas pralėkė Saulės fone, o „Perseverance“ marsaeigis sugebėjo užfiksuoti šį įvykį.
(1)
2023-07-25
7
2022 metais NASA roveris „Perseverance“ užfiksavo nuostabų Saulę užtemdančio Fobo vaizdą nuo Marso paviršiaus, tačiau tai dar kartą patvirtina liūdną faktą, kad vieną dieną mėnulis atsitrenks į raudonąją planetą, teigia „IFLScience“.
(0)
2022-04-25
12
Ar kada nors matėte, kad mėnulis, pasmerktas trenktis į Marso paviršių ir sudegti, sukuria Saulės užtemimą? Dabar turite tokią galimybę.
(0)
2022-04-25
2
Marsą tyrinėjantis NASA robotas „Perseverance“ įamžino stulbinantį momentą: vienas iš dviejų Marso palydovų – Fobas – praskriejęs dangumi uždengė dalį Saulės. Tai buvo Saulės užtemimo momentas Marse. Vaizdas įamžintas marsaeigyje įmontuota kamera „Mastcam-Z“, kuri tyrinėja palydovo orbitos pokyčius.
(0)
2021-11-28
26
Jei norime, kad žmonija kada nors gyventų plačiau nei Žemėje, viena labiausiai tikėtinų vietų pirmai didelei kolonijai yra Marsas. Bet Raudonoji planeta toli gražu neprimena mūsiškės: jos atmosfera labai plona, vanduo sustingęs į ledą, o svarbiausia – nėra magnetosferos. Būtent pastaroji problema yra didžiausia kliūtis, kalbant apie galimą Marso teraformavimą, t.y. pavertimą tinkama žmonėms gyventi planeta.
(0)
2021-03-10
6
Abu Marso palydovai, Fobas ir Deimas, yra mažyčiai netvarkingos formos akmenukai. Kurį laiką buvo manoma, kad kadaise jie buvo asteroidai, kuriuos Marsas pagavo ir išlaikė savo orbitoje, bet pastaruoju metu ši hipotezė turi nedaug palaikymo.
(0)
2021-03-02
4
Naujos kompiuterinės simuliacijos atskleidė dramatišką Raudonosios planetos palydovų praeitį. Arčiausiai Marso skriejantis jo palydovas Fobas veikiausiai susiformavo iš dulkių žiedo vos prieš 200 mln. metų.
(4)
2021-02-28
17
Fobas ir Deimas yra likučiai stambesnio Marso palydovo, kuris prieš 1 – 2,7 milijardų metų buvo sutrikdytas, sako ETH Zurich Geofizikos instituto ir Zuricho universiteto Fizikos instituto tyrė
(0)
2020-09-10
9
Mūsų Mėnulis danguje atrodo panašaus dydžio, kaip ir Saulė, todėl kartais sukelia įspūdingus pilnus Saulės užtemimus. Marso palydovai daug mažesni, bet ir jie gali pritemdyti Saulę, nors ir ne visiškai ją užstoti. Be to, užtemimai Marse vyksta daug dažniau: praktiškai bet kuriame planetos taške esantis stebėtojas Fobo sukeltą dalinį užtemimą matytų vidutiniškai kartą per Žemės metus. Vienas toks stebėtojas yra NASA zondas InSight, tyrinėjantis planetos gelmes.
(0)
2020-03-01
9
Daugelis kosmoso agentūrų ne vienerius metus šneka apie misijas į Marso palydovus Fobą irba Deimą.
(0)
2019-04-11
17
Raudonąją planetą tyrinėjantys marsaeigiai namo kartais atsiunčia stebėtinos vaizdo medžiagos. Šį karta „Curiosity“ nufilmavo dviejų Marso mėnulių sukeltus saulės užtemimus.
(0)
2017-03-13
17
Reikėjo pakoreguoti aplink Marsą skriejančio erdvėlaivio trajektoriją, nes kitaip jis būtų neišvengiamai susidūręs su tamsiuoju planetos palydovu Fobu.
(0)
2016-07-12
15
Mėnulis greičiausiai susiformavo, kai į Žemę trenkėsi didelė protoplaneta. Jos išmesta medžiaga susisuko į palydovą. Panašiai galėjo nutikti ir Marse: jo šiauriniame pusrutulyje yra didžiulis krateris, dengiantis beveik 40% planetos paviršiaus.
