Indijos agentūra IRSO (Astronomija ir kosmonautika | Mokslas)
.


JAV ir Kinija turi veikiančius kosminius lėktuvus, tačiau netrukus prie elitinio klubo prisijungs ir Indija.
Kinų mokslininkas teigia, kad Indija nenusileido Mėnulio Pietų ašigalyje – kaip yra iš tiesų? (Foto)


Rugpjūtį Indija tapo ketvirtąja šalimi, nusileidusia Mėnulyje – ir pirmąja, kurios įrenginys nusileido netoli Mėnulio pietų ašigalio. Po nusileidimo kosminis aparatas ir mėnuleigis atliko eksperimentus: išmatavo nusileidimo vietos temperatūrą ir išanalizavo Mėnulio grunto sudėtį, o po to – bet galbūt ir visam laikui – išsijungė Mėnulio nakčiai, rašo „IFLScience“.


Erdvėlaivis „Chandrayaan 3“ užfiksavo pirmuosius seisminius duomenis nuo 1970-ųjų.


Šiuo metu Žemės palydove veikia tik du Mėnulio roveriai: indų „Pragyan“ ir kinų „Jutu 2“.


27 kilogramus sveriantis Mėnulio roveris „Pragyan“ paliko „Vikram“ nusileidimo įrenginį ir pradėjo dirbti Mėnulio paviršiuje.


Indija nori tapti ketvirtąja šalimi pasaulyje, nuleidusia savo transporto priemones Mėnulyje.


RLV LEX gali pakilti į kosmosą ir nusileisti visiškai savarankiškai, o jo konstrukcija primena ankstesnius JAV ir SSRS daugkartinius erdvėlaivius.


Indijos Mėnulio tyrimų zondas „Vikram“, rugsėjį sudužęs, kai buvo bandoma jį nutupdyti ant mūsų planetos palydovo paviršiaus, buvo surastas padedant vienam kosmoso entuziastui, pirmadienį pranešė NASA.


Indijos Mėnulio misijos „Chandrayaan-2“ nusileidimo įtaisas „Vikram“ rugsėjo 7 dieną ant Mėnulio paviršiaus padarė „kietąjį nusileidimą“, teigia Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso organizacija (NASA).


Indijos kosmoso agentūros vadovas pranešė, kad Mėnulio paviršiuje pavyko aptikti kibernetinį zondą, su kuriuo buvo prarastas ryšys prieš pat jo nusileidimą.


Indijos kosmoso programa šeštadienį patyrė didelę nesėkmę, praradusi ryšį su kibernetiniu zondu, likus vos kelioms akimirkoms iki planuoto jo valdomo nusileidimo ant Mėnulio paviršiaus.