Iš Saulės išmetamos dalelės (Astronomija ir kosmonautika | Mokslas)
.
(0)
2024-09-29
3
Vainikinės masės išmetimai – arba sprogstamieji plazmos ir magnetinės medžiagos pagreičiai iš Saulės – gali būti pakankamai stiprūs, kad sutrikdytų Žemės magnetosferą.
(0)
2024-08-22
6
Šių metų gegužę Žemę užklupusi smarki Saulės audra ne tik sukėlė nuostabias Šiaurės pašvaistes naktiniame danguje visame pasaulyje, bet ir paliko dar vieną pėdsaką – naują Van Aleno žiedą, rašo „IFLScience“.
(0)
2024-07-20
2
Žemės magnetosfera saugo mus nuo Saulės vėjo – energingų elektringų dalelių srauto. Šis srautas nėra visai tolygus; kartais jame atsiranda sutankėjimų arba srautas staiga pagreitėja, o tai sukuria smūgines bangas tolesniuose sluoksniuose.
(0)
2024-07-13
2
Magnetiniai reiškiniai Saulėje neapsiriboja dėmėmis, protuberantais, žybsniais ir vainikinės masės išmetimais. Kartais elektringų dalelių – protonų, helio ar sunkesnių jonų – srautai, paleisti iš Saulės paviršiaus, gali įgreitėti iki greičių, artimų šviesos.
(0)
2024-05-24
5
Saulės vėją sudaro energingų dalelių, daugiausiai protonų ir neutronų, srautas. Šimtų kilometrų per sekundę greičiu jis lekia nuo Saulės ir užpildo visą Saulės sistemą. Kartais į vėją išmetami tankesni plazmos burbulai, vadinami vainikinės masės išmetimais (angl. Coronal mass ejection, CME).
(0)
2024-03-31
8
1859 m. britų astronomas Richardas Carringtonas Saulės paviršiuje pastebėjo baltos šviesos pliūpsnį. Tai buvo Carringtono įvykis – kaip dabar jį vadina mokslininkai – ir tai yra didžiausia kada nors užfiksuota Saulės audra. Ji buvo susijusi su nepaprastomis pašvaistėmis, kurios buvo matomos danguje netoli ašigalių ir ekvatoriaus. Didžiulis Saulės žybsnis taip pat sukėlė elektros energijos tiekimo sutrikimus nuo Paryžiaus iki Bostono.
(0)
2024-02-29
3
Saulėje nuolatos vyksta įvairaus galingumo žybsniai – trumpi energingos spinduliuotės pliūpsniai. Vieni jų yra „sprogūs“ – kartu su žybsniu įvyksta vainikinės masės (plazmos) išmetimas. Kiti yra „uždaryti“ – plazma nėra išmetama.
(0)
2024-02-16
5
Saulės vainikinės masės išmetimai (CME) yra plazmos pliūpsniai, kartais paleidžiami iš vainiko, gaubiančio visą žvaigždę. Žemės link nukreiptas CME gali būti labai pavojingas – pasiekęs planetą, gali pakenkti palydovų darbui ir netgi judėjimui, astronautų sveikatai, o stipresni sutrikdo radijo ryšį, gali sugadinti net ir antžeminę elektroniką ir padidinti vėžinių susirgimų riziką.
(0)
2024-01-23
8
Žemę užklupo vidutinio stiprumo Saulės audra, tačiau specialistai tikina, kad net tokia gali paveikti mūsų technologijas.
(0)
2023-12-20
9
Saulės aktyvumas iš tiesų didėja, o tai reiškia, kad daugėja dėmių, vainiko skylių ir net saulės žybsnių. Kol kas stipriausias dabartinio Saulės ciklo žybsnis yra X 2,8 klasės – ir jis yra stipriausias užfiksuotas nuo 2017 m. rugsėjo 10 d., rašo „IFLScience“.
(0)
2023-11-23
4
Mokslininkai virš Saulės paviršiaus pastebėjo stulbinantį į Šiaurės pašvaistę panašų reginį, rašo „Live Science“.
(0)
2023-11-16
8
Neseniai į Žemę atsitrenkusi Saulės audra naktiniame danguje virš Kanados sukūrė oranžines Šiaurės pašvaistes. Tačiau yra viena problema – oranžinės spalvos pašvaistės neturėtų egzistuoti, rašo „Live Science“.
(0)
2023-10-20
7
Saulė nuolat žybsi energingų fotonų ir dalelių srautais. Žybsnių dažnis ir stiprumas kinta daugmaž cikliškai, bet yra ir variacijų. Saulės audromis vadinami ypatingai stiprūs išsiveržimai; pataikęs į Žemę toks plazmos srautas sukelia ne tik pašvaistes, bet gali pakenkti elektronikai ir elektros laidams, žmonių sveikatai, o ypač – palydovams ir astronautams.
