Kosmologijos mokslo paradoksai (Astronomija ir kosmonautika | Mokslas)
.
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/reitingas.png)
Laiko paradoksai gali padaryti kelionę laiku neįmanomą. Einšteino reliatyvumo teorija parodė, kad erdvė ir laikas yra glaudžiau susiję, nei manyta anksčiau.
Fizikė: erdvė kosmose juoda dėl Olberso paradokso, bet jei matytume šias bangas - visa erdvė švytėtų
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/reitingas.png)
Pažvelgę į naktinį dangų savo akimis arba pasigrožėję visatos vaizdais internete, pamatysite tą patį: neskaidrią, bedugnę kosmoso juodumą, su ryškių žvaigždžių ir planetų kontūrais. Bet kodėl ji juoda? Kodėl kosmosas nėra spalvotas, kaip mėlynas dienos dangus Žemėje? Keista, bet atsakymas mažai susijęs su šviesos trūkumu.
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/reitingas.png)
Vyrauja populiari teorija, kad maždaug tris ketvirtadalius visatos sudaro „tamsioji materija“ – paslaptinga medžiaga, sąveikaujanti su matoma materija gravitacijos būdu. Tačiau, nepaisant plačiai pripažįstamos teorijos, mokslininkai dar neturi tiesioginių jos egzistavimo įrodymų.
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/reitingas.png)
Sunkiausias klausimas yra, kaip smegenys sukuria subjektyvią patirtį. Matematikai mano galį padėti, tačiau pirmų tokių bandymų išvados pribloškia
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/reitingas.png)
Konstantų kauliukų ruletė
antropinį principą taiko
nenumato Didysis sprogimas
Visatos galiojimo laiko
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/reitingas.png)
<i>Nors turėtų būti fundamentaliausia fizikos konstanta, bet <a href=\"https://www.newscientist.com/article/dn6092-speed-of-light-may-have-changed-recently/\">šviesos greitis galėjo ne visada bū
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/reitingas.png)
Mokslo revoliucijos kartais nutinka tada, kai imamasi tyrinėti iš pažiūros neįveikiamų paradoksų. Dėmesio sutelkimas į šiuos paradoksus ir vėlesnis jų išnarpliojimas – tai procesas, tapęs daugybės mokslo proveržių priežastimi, rašo medium.com.
|
||