Nežemiška gyvybė (Astronomija ir kosmonautika | Mokslas)
.


Mokslininkai tyrinėja galimybę sąmoningai „užkrėsti“ Enceladą mikroorganizmais eksperimente, kuris galėtų suteikti novatoriškų žinių apie biosferų formavimąsi kituose dangaus kūnuose. Saturno palydovas rodo gyvybės egzistavimo požymių, o naujos misijos bus skirtos tirti, kaip mikroorganizmai plinta požeminiame vandenyne.


Nežemiškos gyvybės paieškos – turbūt didžiausią visuomenės susidomėjimą kelianti astronomijos tyrimų sritis. Tačiau ir iššūkių šis darbas kelia gausybę. Vienas jų – kaip žinoti, ar koks nors aptiktas signalas tikrai yra gyvybės požymis.


Mokslininkai teigia radę „kol kas tvirčiausių įrodymų“, kad kitose planetose egzistuoja gyvybė.


Kembridžo universiteto (JK) mokslininkai tolimos planetos K2-18b atmosferoje aptiko cheminių molekulių, kurias Žemėje gamina tik gyvų organizmų veikla.


Tolimoje praeityje Marse buvo skysto vandens ir greičiausiai egzistavo sąlygos, tinkamos gyvybei susiformuoti.
„Tvirčiausias įrodymas. Tinkama gyventi.“ 10–35 m gylyje. Po Marso paviršiumi aptiktos 76 struktūros


Naujas tyrimas rodo, kad Marsas kadaise turėjo tinkamas sąlygas egzistuoti nežemiškai gyvybei, rašo „BBC Science Focus“.


Naujas modelis rodo, kad žmogaus gyvybės atsiradimas galėjo būti ne toks neįtikėtinas, kaip kadaise manė mokslininkai. Tyrėjai teigia, kad šis atradimas didina protingos gyvybės tikimybę kitose Visatos vietose.


Aptinkant vis naujų egzoplanetų, daug kalbama ir apie kai kurių iš jų tinkamumą gyvybei. Įprastai tokios kalbos sukasi apie planetas, kurios pačios sukasi aplink žvaigždes, panašias į Saulę, ar šiek tiek blausesnes.