Planetos tinkamumo gyvybei indeksai (Astronomija ir kosmonautika | Mokslas)
.
(0)
2024-12-11
7
Garsiojo Fermi paradokso sprendimas gali būti įtrauktas į hipotezę, kuri gyvuoja beveik 30 metų.
(0)
2024-11-07
1
Įsivaizduojamas eksperimentas parodė, kaip atrodytų Saulės sistema, jei visos jos planetos būtų mūsų Saulės gyvybės zonoje.
(0)
2024-09-05
1
Saulės žybsniai skleidžia daug ultravioletinės spinduliuotės, kuri, pasiekusi Žemę, daugiausiai sugeriama ozono sluoksnio. Visgi jei žybsnis labai stiprus, spinduliai gali pasiekti ir planetos paviršių ir pakenkti gyviems organizmams.
(0)
2024-04-20
15
Mokslininkai mano, kad planetose, kuriose gyvena nežemiška gyvybė, vyrauja ne žalia, o violetinė spalva.
(0)
2024-04-04
11
Ar yra gyvybė kur nors už Žemės ribų? Iš principo atsakymas yra „greičiausiai taip“, tiesiog vertinant tikimybę.
(0)
2024-02-03
13
Visai gyvybei Žemėje būtinas vanduo. Ir net jei kai kuri gali be jo egzistuoti, veistis ir daugintis – niekaip. Ieškant gyvybės už Žemės ribų, dažniausiai irgi laikomasi požiūrio, kad jai reikės vandens. Bet ne visada: nors jai dėmesio skiriama mažiau, neatmetama ir hipotezė apie visiškai kitokia biochemija paremtą gyvybę.
(0)
2023-11-15
4
Saturno palydovas Enceladas turi popaviršinį vandenyną, o jame vyksta įvairios sudėtingos cheminės reakcijos.
(0)
2023-11-11
6
Trys uolinės planetos Saulės sistemoje, turinčios atmosferą, labai skiriasi viena nuo kitos. Marso atmosfera plona, Žemės, Veneros labai stora. Skiriasi ir jų temperatūros. Bet vienu aspektu Marsas ir Venera labai panašūs, o Žemė išsiskiria.
(1)
2023-09-05
20
Pasak daktarės Michelle Taller, netrukus J. Webbo teleskopas ras planetą, kuri panaši į Žemę. Ji gali būti arčiau, nei visi mano.
(0)
2023-08-21
18
Žmonės ugnį naudoti pradėjo prieš maždaug du milijonus metų. Nuo tada ši mūsų technologinė palydovė nepamainomai prisidėjo prie civilizacijų atsiradimo ir augimo. Žemdirbystė, metalurgija, apsisaugojimas, netgi elementarus išgyvenimas už tropikų – už viską galime būti dėkingi ugniai.
(0)
2023-06-17
12
Nedideliame Saturno palydove, Encelade, mokslininkai aptiko fosforo – rečiausio iš šešių elementų, būtino mums žinomos gyvybės formos egzistavimui.
(0)
2023-06-04
4
Nauja „Kepler“ duomenų analizė rodo, kad mūsų galaktikoje gali knibždėte knibždėti gyvybė, rašo „Live Science“.
(0)
2023-02-14
29
Planetų mokslininkai turi patrauklią hipotezę apie mažiausią Saturno palydovą Mimą, kuriame, jų teigimu, gali būti „slaptas“ požeminis vandenynas.
(0)
2023-01-20
5
Gyvybė Žemėje greičiausiai prasidėjo ne be kosminių šaltinių pagalbos, t.y. įvairūs sudėtingi organiniai junginiai, kurie į Žemę greičiausiai atkeliavo su asteroidais ir kometomis, o ne formavosi pačioje planetoje.
