Žvaigždžių žybsniai (Astronomija ir kosmonautika | Mokslas)
.
(0)
2024-09-05
1
Saulės žybsniai skleidžia daug ultravioletinės spinduliuotės, kuri, pasiekusi Žemę, daugiausiai sugeriama ozono sluoksnio. Visgi jei žybsnis labai stiprus, spinduliai gali pasiekti ir planetos paviršių ir pakenkti gyviems organizmams.
(0)
2023-09-28
21
Žvaigždė T CrB ryškiau sužimba kas 80 metų – 1217 m. dokumentas gali padėti patvirtinti jos įsižiebimų reguliarumą, rašo „Live Science“.
(0)
2021-05-02
22
Visos žvaigždės yra aktyvios – kartkartėmis sužimba energingais spinduliais irba išmeta medžiagos pliūpsnius. Kiekvienos žvaigždės aktyvumas skirtingas, bet bendra tendencija yra tokia, kad mažesnės žvaigždės yra santykinai aktyvesnės. Jų žybsniai nutinka dažniau ir yra ryškesni, lyginant su vidutiniu žvaigždės šviesiu, nei masyvesnių žvaigždžių.
(0)
2021-01-29
2
Gama spindulių žybsniai yra trumpalaikiai reiškiniai – taškiniai gama spinduliuotės šaltiniai, švytintys nuo mažiau nei sekundės iki kelių valandų. Įprastai jie skirstomi į dvi grupes – trumpus ir ilgus. Ilgieji gama žybsniai trunka ilgiau nei dvi sekundes ir kyla sprogstant labai masyvioms stiprų magnetinį lauką turinčioms žvaigždėms. Trumpieji žybsniai – trumpesni nei dviejų sekundžių – manoma, susidaro, kai susijungia dvi neutroninės žvaigždės.
(0)
2021-01-14
7
Visos žvaigždės karts nuo karto žybteli, kaip ir mūsų Saulė. Mažesnės už mūsiškę žvaigždės žybsi ne ką blausiau – tai yra viena priežasčių, kodėl jų planetos greičiausiai nėra labai gera vieta gyvybei.
(0)
2020-03-03
3
Žvaigždžių magnetiniai laukai nuolatos kinta, o kartais susisuka tiek, kad staigiai persijungia į paprastesnę konfigūraciją ir išlaisvina didžiulį kiekį energijos. Tokie įvykiai matomi kaip žvaigždžių žybsniai. Jau seniai žinoma, kad mažesnės už Saulę žvaigždės žybsi panašiai stipriai, kaip ir mūsiškė, nors bendrai paėmus spinduliuoja silpniau.
(0)
2019-12-16
8
Kiekvienas mūsų planetos gyventojas bent kartą gyvenime grožėjosi nakties dangumi ir svajojo apie begalinę visatą. Jau pirmosios žmonijos civilizacijos stebėjo žvaigždžių judėjimą, gimimą ir mirtį, pasitikėjo jomis savo kelionėse, gyvenimo sprendimuose, net suteikė vardus. Ryšys tarp kosmoso kūnų ir žmogaus išliko stiprus nuo pirmos nuoseklios žmonijos minties iki modernios XXI a. visuomenės. Astronomija – seniausia gamtos mokslų atšaka.
(0)
2019-11-17
7
Tarptautinėje kosminėje stotyje įrengtas prietaisas NICER stebi neutroninių žvaigždžių spinduliuotę ir kartais įvykstančius žybsnius. Žybsniai nutinka tada, kai dvinarėje sistemoje esanti neutroninė žvaigždė prisiryja daug medžiagos iš kompanionės. Medžiaga nenukrenta tiesiai į neutroninę žvaigždę, bet suformuoja aplink ją akrecinį diską. Pasiekęs tam tikrą kritinį tankį, diskas palyginus greitai ima kristi ant žvaigždės, sukelia ten termobranduolines reakcijas ir trumpam paryškina spinduliuotę.
(4)
2019-08-09
32
Viskonsino-Madisono universiteto fizikai sukūrė besisukantį plazmos rutulį, kurį jie vadina „miniatiūrine Saule“. Teigiama, kad taip bus galima laboratorinėmis sąlygomis tyrinėti žvaigždėse vykstančius procesus.
(0)
2019-07-15
4
Daugybė egzoplanetų aptiktos tranzitų metodu – matuojant nedidelius žvaigždės pritemimus, planetai praskrendant tarp jos ir mūsų. Tokie stebėjimai taip pat leidžia išmatuoti planetos metų trukmę, nes tranzitas įvyksta vieną kartą per planetos orbitą.
(0)
2019-06-14
11
Saulėje nuolatos vyksta žybsniai, o kartais išsiveržia medžiagos pliūpsniai, vadinami vainikinės masės išmetimais (angl. Coronal mass ejection, CME). Dabar pirmą kartą analogiškas CME reiškinys aptiktas kitoje žvaigždėje – už 140 parsekų esančioje Andromedos OU.
(0)
2019-04-28
17
Visos žvaigždės yra aktyvios – kartais sužimba žybsniais. Kuo žvaigždė mažesnė, tuo silpnesni ir jos žybsniai, nors žybsnių energijos ir vidutinio spinduliuotės intensyvumo santykis mažoms žvaigždėms yra didesnis. Taigi labai mažų žvaigždžių, kurių masė nedaug viršija minimalią 8% Saulės masės ribą, reikalingą termobranduolinėms vandenilio reakcijoms palaikyti, žybsniai turėtų būti ir blausūs, ir reti.
(0)
2019-02-23
15
Visos žvaigždės žybsi. Mūsų Saulė kartais paleidžia tokius energingus žybsnius, kad sukelia pavojų palydovams ir ateityje gali kelti pavojų astronautams, skrendantiems už Žemės magnetosferos ribų.
(0)
2018-04-09
15
Viena įdomiausių ir keisčiausių Keplerio atrastų žvaigždžių – KIC 8462852, geriau žinoma kaip Tabi žvaigždė pagal jos keistą elgesį atradusios mokslininkės Tabitha Boyajian vardą – prieš dvi savaites vėl pritemo, daugiau nei bet kada nuo 2013 metų balandžio.
(0)
2017-06-02
15
Prieš savaitę įvykęs trumpas maždaug poros procentų pritemimas Tabi žvaigždėje KIC 8462852 iššaukė naujų hipotezių apie šią sistemą. Kol kas vis dar neaišku, kas sukelia šiuos pritemimus, kurie vyksta nereguliariai, o keli iš jų žvaigždę pritemdė net 20% - giliau, nei bet koks žinomas planetos tranzitas.
