Judėjimo dėsniai kosmose (Astronomija ir kosmonautika | Mokslas)
.
(0)
2022-01-06
15
Izraelio mokslininkų pora teigia, kad fizikos problema, kuri kankina mokslą nuo Isaaco Newtono laikų, artėja prie išsprendimo. Duetas pasinaudojo „girtuoklio eisena“, kad apskaičiuotų trijų masyvių objektų tarpusavio kosminės sąveikos rezultatus – arba vadinamąją trijų kūnų problemą.
(0)
2021-11-10
34
Šią idėją iškėlė dar Stephenas Hawkingas, sukūręs specialią teoremą, kuriai prieštarauja... pats Stephenas Hawkingas. Kaip taip įmanoma?
(0)
2021-08-08
5
Jeilio ir Arizonos valstijos universitetų astronomai vadovavo mokslininkų grupei, kuri atliko šį atradimą, pagrįstą modeliavimais. Jų išvados paskelbtos žurnale „The Astrophysical Journal“.
(2)
2020-01-08
4
Po beveik 350 metų fizikams pavyko rasti statistinį I. Niutono trijų dangaus kūnų judėjimo uždavinio sprendimą – tai yra, jiems pavyko remiantis judėjimo ir traukos dėsniais paaiškinti, kaip trys panašūs objektai arba kūnai judės erdvėje.
(2)
2019-01-31
37
Gyvendami Lietuvoje, mes nesusiduriame su reikšmingais potvyniais (išskyrus kartais, kai pavasarį patvinsta Nemunas), bet didelei daliai Žemės gyventojų jie yra kasdienybės dalis. Du kartus per parą vanduo pakyla – kartais net daugiau nei penkis metrus – ir du kartus nusileidžia tiek pat. Potvyniai yra labai reguliarūs, jų aukštis beveik nekinta, o aukščiausio ir žemiausio vandens lygio laikas kinta prognozuojamai. Tai neturėtų stebinti: potvynius daugiausiai nulemia Mėnulis, kurio judėjimą valdo tiksliai prognozuojama gravitacijos jėga. Bet potvyniai nėra tik Žemės vandenynų reikalas: tokios pačios jėgos valdo ir kai kurių planetų judėjimą, ardo žvaigždes ir galaktikas ir galbūt net sukelia periodiškus gyvybės išnykimus Žemėje.
(0)
2018-10-18
44
Dauguma Saulės sistemos planetų turi palydovų – be jų yra tik Merkurijus ir Venera. Palydovų turi ir didžioji dalis nykštukinių planetų.
(12)
2018-04-28
39
Dauguma žinomų egzoplanetų yra prie raudonųjų nykštukių – už Saulę mažesnių žvaigždžių, kurių gyvybinė zona yra gerokai arčiau žvaigždės, nei Saulės sistemoje.
(0)
2018-03-02
7
Jei kai kurie manome, kad meteorologiniai palydovai tėra paprasti aplink Žemę skraidantys fotografavimo įrenginiai, labai apsigauname. Kiekviename palydove prie jo rėmų yra pritvirtinta daug atskirų mokslinių instrumentų. Jie matuoja temperatūrą, drėgmę, slėgį, vėjo greitį ir perduoda duomenis į Žemę. Meteorologai pjausto atmosferą kaip pyragą, mato kas vyksta virš vandenynų ir aukštai virš mūsų. Naudojami tokias kosmines laboratorijas jie kiaurai mato gamtos stichijas.
(1)
2018-02-16
62
SpaceX paleido Falcon Heavy ir Marso link išsiuntė mašiną. Nors iš Tesla Roadster'io prie Marso naudos daug mažiau, nei iš tyrimų palydovo, kalbų buvo tikrai daugiau (aišku, Roadster'is – ne svarbiausia skrydžio dalis, svarbiausia buvo sėkmingas Falcon Heavy išbandymas). Vienas iš klausimų – kiek gi truks skrydis iki Marso? Ir nors Roadster'io skrydis turėjo būti ne į Marsą, o tik iki jo orbitos, o dabar išvis situacija netikėtai pasikeitė ir skrendama dar toliau, klausimas prasmės tikrai turi. Kiek gi užtrunka nuskristi iki Marso ir kodėl?
(0)
2016-11-03
14
Saulės sistemos pakraštyje, Kuiperio žiedo dalyje, vadinamoje Išsklaidytuoju žiedu (angl. Scattered disc), yra visokių keistų objektų.
(1)
2016-08-11
22
<i>„Tikiuosi, visi užsisegė saugos diržus, nes Saulės sistemos pakraščiai ką tik tapo gerokai keistesni.“ Štai, ką savo Twitterio paskyroje <a href="https://twitter.com/astrokiwi/status/7
(2)
2016-06-16
13
Tai, kas įvyksta kosmose, neveikia lygiai taip pat Žemės atmosferoje. Tad, kas nutiktų, bandant iššauti ginklą kosmose?
(3)
2016-03-12
40
<p class="strap">Į visatos tolius žvelgiantys astronomai atrado BOSS Didžiąją sieną, milžinišką milijardo šviesmečių skersmens struktūrą iš 830 galaktikų</p>
(0)
2015-10-29
14
<i>Dėl raudonojo poslinkio skirtingais atstumais nuo mūsų esantys objektai atrodo esantys skirtingo atspalvio – tai leidžia atsekti tamsiosios materijos ir tamsiosios energijos formuojamą mūs
