Žvaigždės ir žvaigždynai (Astronomija ir kosmonautika | Mokslas)
.
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/reitingas.png)
Šiaurės Vainiko (Corona Borealis) žvaigždyne, daugiau nei 2500 šviesmečių atstumu, tūno žvaigždė, vadinama T Coronae Borealis, besiruošianti sprogimui – dėl kurio ji laikinai taps vienu ryškiausių naktinio dangaus objektų, rašo „Science Alert“.
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/reitingas.png)
Paukščių Tako centre, aplink supermasyvią juodąją skylę Šaulio A*, skrieja žvaigždžių grupė, vadinama S spiečiumi. Jame yra ir senų žvaigždžių, ir gana jaunų, maždaug šešių milijonų metų amžiaus. Šių žvaigždžių kilmė iki šiol neaiški, nes sąlygos žvaigždėms formuotis taip arti juodosios skylės gana nepalankios, o atmigruoti iš toliau joms nebuvo laiko.
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/reitingas.png)
Kai mirusi žvaigždė sugeria daug medžiagos iš savo kaimyno, įvyksta ryškus sprogstamasis įvykis.
„Netrukus įvyks dar vienas sprogimas.“ Vasaros danguje bet kurią naktį gali sužibti „nauja žvaigždė“
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/reitingas.png)
Netrukus pirmą kartą nuo 1946 m. naktiniame danguje plika akimi gali tapti matoma neryški žvaigždė, esanti už 3000 šviesmečių nuo mūsų Saulės sistemos – ir ją bus lengva rasti naktiniame danguje.
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/reitingas.png)
Žvaigždės miršta skirtingu greičiu ir viskas priklauso nuo to, kaip ši mirtis įvyksta.
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/reitingas.png)
Kai masyvi žvaigždė baigia savo gyvenimą, įvyksta supernovos sprogimas. Centrinė žvaigždės dalis labai sparčiai susitraukia, o išlaisvinta energija išmeta išorinius sluoksnius į šalis. Sprogimas nebūna visiškai simetriškas – viena pusė išlekia greičiau, nei kita. Tai matyti stebint supernovų liekanas – plintančius išmestos medžiagos ūkus.
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/reitingas.png)
Mokslininkai teigia, kad ant baltosios nykštukės WD 0816–310 paviršiaus pastebėtas „metalinis randas“ gali būti sunaikintos planetos liekanos, rašo „Live Science“.
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/reitingas.png)
Džeimso Webbo kosminio teleskopo pagalba gauti pirmieji naujos neutroninės žvaigždės egzistavimo įrodymai. Ji tokia jauna, kad jai ne milijardai metų, o tik 37 „metukai“.
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/reitingas.png)
Tarptautinė tyrėjų komanda atrado dvigubą žvaigždžių sistemą, kurioje aplink bendrą masės centrą sukasi itin mažos, itin lengvos žvaigždės, kurių sukimosi periodas yra itin trumpas.
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/reitingas.png)
Prieš keliolika metų aptiktas kosminis reiškinys – greitieji radijo žybsniai (FRB) – vis dar lieka nepaaiškintas, tačiau mokslininkai priartėjo prie fizikinio mechanizmo užčiuopimo.
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/reitingas.png)
Mokslininkai mano, kad paslaptingas radijo bangų šaltinis, aptiktas vienoje ryškiausių mūsų galaktikos žvaigždžių spiečių, gali būti vidutinės masės juodoji skylė.
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/reitingas.png)
Prieš ketverius metus kelis mėnesius Betelgeizė, viena ryškiausių nakties dangaus žvaigždžių, buvo pritemusi. Vėlesni stebėjimai padėjo išsiaiškinti, kad pritemimą greičiausiai sukėlė medžiagos pliūpsnis, išlėkęs iš žvaigždės beveik mūsų link; ataušusi plazma pridengė žvaigždę ir užtemdė dalį jos spinduliuotės.
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/reitingas.png)
Mokslininkai teigia, kad net po žvaigždės mirties mūsų planeta vėl gali tapti tinkama gyventi.