Gyvybes gelbstinti pramonės šaka: biotechnologijų pramonės sektorius Vilniuje auga kasmet

Vilniaus biotechnologijų pramonė turi ilgametes tradicijas, o pirmosios šios srities institucijos mieste įsisteigė dar prieš 60 metų. Sukurtas tvirtas pagrindas matomas ir dabar – Vilniuje paruošiami aukščiausios kvalifikacijos specialistai, o į miestą atvyksta dirbti vis daugiau specialistų iš užsienio šalių. „Vilnius TechFusion“ ekosistemos duomenimis, Lietuvos sostinėje šiuo metu biotechnologijos sektoriuje dirba per 8 tūkst. darbuotojų, kurių vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius siekia beveik 2800 eurų (2022 m. duomenimis). Tai – 6 proc. šuolis, lyginant su 2021 m. Vilniaus „TechFusion“ ekosistemoje veikia tokios šios šakos įmonės kaip „Thermo Fisher Scientific“, „Caszyme“, „Vugene“, „Diagnolita“,  „Biomatter“, ir kitos. 

Moterų dirba daugiau nei vyrų

Biotechnologijos – viena iš retų aukštųjų technologijų sričių, kurioje moterų aukštąjį išsilavinimą įgyja daugiau nei vyrų. Visgi, prieš kelerius metus pastebėta, kad vadovaujančiose pozicijose jų yra mažuma. Dėl šios priežasties prieš kelerius metus pradėta rengti kasmetinė konferencija „Women in Biotech“, kurios metu Lietuvos ir užsienio pranešėjai dalijasi savo patirtimi apie moterų ir vyrų profesinį kelią bei patirtį biotechnologijų srityje. Šiais metais renginys vyksta rugsėjo 19 d. Viena iš renginio iniciatorių ir organizatorių Dr. Monika Paulė džiaugiasi, kad renginys atrado savo lankytoją.

„Prieš keletą metų Vilniuje turėjome išties įdomią situaciją, nes su biotechnologijų sektoriumi susijusius dalykus studijavo daugiau merginų nei vaikinų, tačiau vadovų lygmenyje jas buvo galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Todėl pasidarė įdomu, kodėl žmonės pabaigę gyvybės mokslų srities studijas ir net įgiję mokslinį laipsnį toliau nepasiekia karjeros biotechnologijų srityje. Tokia pati situacija yra susiklosčiusi ir kitose šalyse visame pasaulyje, tad apie šią problematiką imta diskutuoti labai aktyviai. Praėjus keliems metams nuo „:Women in Biotech“ iniciavimo, matome, kad įvyko pokytis mūsų šalyje vyksta. Vis daugiau moterų tampa įmonių direktorėmis, steigėjomis, mokslinėmis vadovėmis. Todėl išsikėlėme sau dar vieną tikslą – pakviesti mokslininkus atvykti arba sugrįžti į Lietuvą ir paskatinti juos čia kurti naujas įmones, organizacijas ar laboratorijas. Manau, kad Lietuvoje tam turime labai tinkamas sąlygas ir norime šią žinią skleisti tiek iš Lietuvos išvykusiems, tiek ir visam pasauliui“, – pažymi Dr. Monika Paulė, UAB „Caszyme“ direktorė ir bedraįkūrėja.

Renginio lankytojai išgirs daugybę skirtingų istorijų iš biotechnologijų industrijos atstovų, kurios motyvuos nebijoti rinktis norimo profesinio kelio biotechnologijų srityje, pasidalins naudingomis ir įkvepiančiomis patirtimis. 

„Iki šiol renginiuose daugiausia dominuodavo pranešėjai iš užsienio, tačiau šiemet identifikavome daugybę įdomių istorijų Lietuvoje. Tiek moterys, tiek ir vyrai pasidalins savo patirtimi, profesinio kelio iššūkiais bei sėkmėmis. Taip pat labai džiugu, kad tą pačią savaitę vyksta „Life Sciences Baltics“ tarptautinė konferencija, tad tikrai žinome, kad atvyks žmonių iš viso pasaulio. Nepaisant renginio pavadinimo jo demografija būna labai plati – tikimės sulaukti visų, kuriems labai įdomu pamatyti, kaip biotechnologijos sektorius vystosi Lietuvoje“, – apie renginio „Women in Biotech“ pranešėjus pasakoja dr. M. Paulė.

Pagrindinis iššūkis – išauginti talentus

Biotechnologijos mokslas Lietuvoje vystosi sparčiais tempais. Įvairūs universitetų tyrimai,  mokslininkų darbai ir naujus produktus kuriančios įmonės prisideda ne tik prie šalies mokslo padėties gerinimo, bet ir ekonominės naudos kūrimo. Pasak įmonės „VUGENE“ vadovės, vienos iš „Women in Biotech“ pranešėjų Gražinos Mykolaitytės, šalies biotechnologijos sektorius patiria didžiulį proveržį. 

„Šiuo metu tiek Lietuvoje,  tiek ir visame pasaulyje stebime biotechnologijų sektoriaus augimą. Šiai pramonės šakai didelis dėmesys skiriamas, siekiant pagerinti žmonių sveikatą, gyvenimo kokybę ir ilgaamžiškumą. Manau, kad Lietuvoje turime visas sąlygas tai daryti. Čia yra ir reikiamas žmogiškasis kapitalas, talentai, žinios, ir reikalingos priemonės. Dėl šios priežasties atkreipiame tiek Europos Sąjungos šalių, tiek JAV investuotojų dėmesį į šią sritį. Kartu sulaukiame ir stiprios paramos iš vietinių institucijų“, – pažymi G. Mykolaitytė. 

Auganti biotechnologijų pramonės paklausa reikalauja ir didesnio vietinių ar užsienio talentų įsitraukimo. Tam būtinas geras išsilavinimas šalies universitetuose      ir sėkminga pritraukimo sistema iš užsienio rinkų. Anot Gražinos Mykolaitytės, šiam tikslui pasiekti reikalingas ir valstybės įsitraukimas.

„Nors Lietuvoje universitetai talentus paruošia aukštu lygiu, tačiau reikėtų prisiminti, kad biotechnologijų sektoriuje reikalingi darbuotojai, turintys žinių skirtingose disciplinose. Vystant mokslą biotechnologijų srityje reikia ir biologijos, chemijos, statistikos, informatikos, medicinos žinių, o tai lemia sunkumus paruošiant esamus darbuotojus. Pavyzdžiui, mūsų įmonėje dirbantys žmonės privalo išmanyti informatikos ir biologijos disciplinas. Lietuvoje bioinformatikos specialybės turime tik bakalaurą, tad galiausiai studentai išvyksta studijuoti į užsienį. Džiaugiamės, kad dalis jų su     grįžta. Norime      šios krypties studijas turėti ir Lietuvoje, kas palengvintų darbuotojų paieškas. Manau, kad paruoštume daugiau talentų,      reikia didinti finansavimą Lietuvos aukštosioms mokykloms ir skatinti tiesioginį bendradarbiavimą su verslu“, – patirtimi dalinasi „VUGENE“ vadovė.