Genų inžinerija
.
(0)
2024-04-09
4
Mokslininkai atsitiktinai sukūrė pelės embrioną su šešiomis kojomis ir be lytinių organų – tai atskleidė, kaip DNR pokyčiai gali turėti didelės įtakos vystymuisi, skelbia „Science Alert“ ir „Metro“.
(0)
2024-03-23
19
Mokslininkai teigia, kad jiems pavyko pašalinti ŽIV iš infekuotų ląstelių naudojant Nobelio premiją pelniusią „Crispr“ genų redagavimo technologiją.
(0)
2024-03-23
5
Neseniai į medicinos istoriją įėjo Masačusetso valstijos gyventojas, tapęs pirmuoju žmogumi, kuriam persodintas kiaulės inkstas.
(0)
2024-03-12
4
Genai mūsų organizme turėtų veikti kaip harmoningi orkestrai, tačiau atsitinka taip, kad pavieniai atlikėjai išsibalansuoja ir groja neharmoningai. Tai mums sukelia ligas. Šiuo atveju, orkestrą sudaro 40 trln. ląstelių, o mokslininkai kuria įrankius, kuriais galėtume kiekvieną ląstelę įvertinti atskirai, sako Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) tyrėjas prof. Linas Mažutis.
(0)
2024-03-08
7
Mokslininkai pasiekė proveržį dramblių kamieninių ląstelių srityje – o tai gali reikšti, kad tyrėjai priartėjo prie seniai išnykusių gauruotųjų mamutų sugrąžinimo, pranešė bendrovė „Colossal Biosciences“.
(0)
2024-03-03
2
Kiaulės, kurioms genetiniu redagavimu suteiktas imunitetas nuo plačiai paplitusio ir brangiai kainuojančio kiaulių reprodukcinio ir respiratorinio sindromo, rinkoje gali atsidurti jau po dviejų m
(0)
2024-02-23
2
Kiekvieną vasarą Baltijos jūros vanduo nusidažo ryškiai žalia spalva – ir vandenyje, ir ant kranto atsiranda nemalonų kvapą skleidžiančios dumblių sankaupos. Nesinori ne tik maudytis, bet ir būti paplūdimyje. Tačiau ne visi žino, kad jūros „žydėjimą“ daugiausiai sukelia trąšos, naudojamos žemės ūkyje. Augalų apsaugos produktai taip pat keliauja vandenimis į jūras, pakenkia ekosistemoms ir kaupiasi maisto grandinėse, taip pat maistui naudojamuose produktuose. Jų reikėtų žymiai mažiau, jeigu žemės ūkio augalai būtų atsparesni ligoms, mažiau priklausomi nuo papildomo tręšimo sintetinėmis trąšomis.
(0)
2024-02-18
7
Siekdami pagaminti geresnę laboratorijoje auginamą mėsą, Pietų Korėjos mokslininkai sukūrė jautienos ir ryžių hibridą, auginamą Petri lėkštelėje. Nors jis atrodo kaip ne itin apetitą kelianti rožinė košė, mokslininkai teigia, kad tai yra baltymų gausus maisto šaltinis, išskiriantis gerokai mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei tradicinė galvijininkystė.
(0)
2024-02-14
4
Dirbtinio intelekto programos „AlphaFold“ pasiekimai priverčia išsižioti, tačiau turi ir savų apribojimų. „Programa „AlphaFold“ išsprendė problemą, kuri atrodė neišsprendžiama – ji neeksperimentiniais būdais nustato baltymų ir baltymų kompleksų struktūras. Programa tai tikrai daro labai gerai ir tiksliai. [...] Laimei, „AlphaFold“ dar nėra visagalis, nes jeigu galėtų viską nustatyti, mes liktume be darbo“, – juokaudamas pasakoja Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) biochemikas dr. Giedrius Sasnauskas.
(0)
2024-01-28
10
Vienuolikmetis berniukas pirmą kartą gyvenime išgirdo aplinkos garsus, po to kai jam buvo atliktos vadinamosios genų terapijos procedūros, rašo sciencealert.com.
(0)
2024-01-18
4
Kinijos mokslininkai klonavo pirmąją rezus beždžionę - šios rūšies beždžionės plačiai naudojamos medicininiuose tyrimuose, nes jos fiziologija panaši į žmogaus. Jie teigia, kad tai galėtų pagreitinti vaistų tyrimus, nes genetiškai identiški gyvūnai duoda panašius rezultatus, o tai užtikrina didesnį tyrimų tikrumą, rašo BBC.
(0)
2023-12-14
13
Nors pirmąjį straipsnį apie genų redagavimo žirkles CRISPR-Cas9 profesorius Virginijus Šikšnys su komanda paskelbė vos prieš 11 metų, dabar jau galima apčiuopti šios technologijos naudą visuomenei. „[...] Visai neseniai buvo paskelbta, kad Jungtinėje Karalystėje įregistruota pirmoji CRISPR technologija paremta paveldimų ligų gydymo terapija, kuri gali būti taikoma klinikoje”, – sako mokslininkas, ir priduria, kad toliau ieško kitų genų redagavimo įrankių.
(0)
2023-12-04
0
Rytų Kinijos Šandongo provincijos Čingdao mieste gimė pirmoji katė, klonuota naudojant tik kinišką įrangą, reagentus ir eksploatacines medžiagas viso proceso metu. Projekto tyrėjas teigė, kad šis procesas padidins gyvūnų klonavimo veiksmingumą ir kartu sumažins išlaidas.
(0)
2023-09-14
8
Ketvirtadienį (rugsėjo 7 d.) žurnale „Cell Stem Cell“ paskelbtame naujame tyrime mokslininkai aprašė, kaip į genetiškai pakoreguotus kiaulių embrionus įterpė žmogaus kamienines ląsteles. Juos implantavus surogatinėms kiaulių motinoms, embrionams maždaug per 28 dienas išsivystė ankstyvosios stadijos žmogaus inkstai.
