Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Biotechnologijos

Mokslininkai atsitiktinai privertė pelę vietoj lytinių organų užsiauginti kojas (Foto)

2024-04-09 (0) Rekomenduoja   (4) Perskaitymai (275)
    Share

Mokslininkai atsitiktinai sukūrė pelės embrioną su šešiomis kojomis ir be lytinių organų – tai atskleidė, kaip DNR pokyčiai gali turėti didelės įtakos vystymuisi, skelbia „Science Alert“ ir „Metro“.

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Gulbenkiano mokslo instituto Oeirase (Portugalija) komanda tyrinėjo, kaip veikia tam tikras baltymas viduriniuoju embriono augimo etapu.

Vystymosi biologo Moisés Mallo vadovaujama komanda daugiausia dėmesio skyrė vienam konkrečiam receptoriniam baltymui – Tgfbr1.

Šis baltymas, oficialiai vadinamas transformuojančio augimo faktoriaus beta receptoriumi I, dalyvauja genų raiškoje – iš esmės padeda nuspręsti, kuriuos genus kur aktyvuoti, nuspręsdamas, kokia kiekviena ląstelė turėtų tapti, pavyzdžiui, kraujo ląstele, raumeniniu audiniu ar nervine ląstele.

Šiame tyrime mokslininkai „išjungė“ Tgfbr1 pelių embrionuose maždaug įpusėjus jų vystymuisi, norėdami išsiaiškinti, kaip jis veikia nugaros smegenų vystymąsi.

Jie aptiko embrioną, kuriam vietoj lytinių organų išsivystė papildomos galūnės, o kai kurie organai augo už jo kūno ribų.

Atrodo, kad be šio baltymo pradėjo veikti kiti genai, kurie liepė ląstelėms auginti kojas, o ne lytinius organus.

Tai buvo ne visai tai, ko komanda tikėjosi.

Tačiau dabar jie tikisi, kad tolesni tyrimai leis nustatyti, ar Tgfbr1 ir jo giminaičiai gali paveikti DNR kitose sistemose, pavyzdžiui, metastazavusiame vėžyje.

 

Rašydami žurnale „Nature Communications“ jie teigė: „Mechanizmų nustatymas ir nustatymas, ar jie veikia ir kituose fiziologiniuose ir patologiniuose procesuose, kuriuos kontroliuoja [Tgfbr1] šeimos nariai, gali turėti toli siekiančią reikšmę mūsų supratimui apie morfogenetinius procesus ir ligas“.

Dabartiniai vėžio gydymo būdai jau yra nukreipti į navikų DNR, todėl geresnis supratimas, kaip jie veikia, galėtų padėti sukurti naujus ir geresnius gydymo būdus.

Jie taip pat tiria, ar šis baltymas taip pat yra paslaptingojo hemipenio (kuris turi dvi galvutes), kurį turi kai kurios gyvatės, – priežastis.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(5)
Neverta skaityti!
(1)
Reitingas
(4)
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
81(0)
73(1)
58(1)
47(0)
47(1)
38(0)
32(1)
31(0)
30(1)
29(0)
Savaitės
198(0)
196(0)
193(0)
184(0)
178(0)
Mėnesio
309(3)
303(6)
296(0)
294(2)
293(2)