Įveikti neįveikiamą: į pagalbą atskuba bakterijos „kamikadzės“

Su mikrobiologija daug sąsajų neturintiems skaitytojams šis vardas gali būti mažai žinomas, nors tokių bakterijų neturi mažai žmonių. Kas gi yra šios Pseudomonas aeruginosa? Apie jas savo straipsnyje „Pseudomonas aeruginosa: prijaukintos, bet pavojingos bakterijos“ pasakoja VDU profesorius Rimantas Daugelavičius, o mes pateiksime esmines teksto ištraukas.

Taigi, tai aerobinės lazdelės pavidalo bakterijos, priklausančios Pseudomonadaceae šeimai. P. aeruginosa ląstelių skersmuo nuo 0,5 iki 0,8 µm, o ilgis nuo 1,5 iki 3,0 µm. Beveik visų padermių ląstelės yra judrios. Turėdamos vienintelį polinį žiuželį, Pseudomonas genties bakterijos yra vienos iš energingiausių ir greičiausiai plaukiojančių bakterijų.

P. aeruginosa turi polinkį augti drėgnose aplinkose, todėl ji labai plačiai paplitusi dirvožemyje ir natūraliuose vandens telkiniuose. Gamtoje P. aeruginosa ląstelės gali sudaryti bioplėveles ant įvairių paviršių, o taip pat būti planktoninės formos kaip aktyviai plaukiojantis vienaląstis organizmas. Jos gali užaugti ant polivinilchloridinių vamzdžių vidinių paviršių, sodo laistymo žarnų, tad žmogaus kontaktas su jomis yra praktiškai neišvengiamas.

P. aeruginosa yra bakterija, kuri sukelia daugumą odos išbėrimų ir baseinuose bei pirtyse gaunamų infekcijų. Iš vandens šios bakterijos prilimpa prie odos ir įsiterpia į plaukų folikulus. Folikuluose bakterijos dauginasi, o jų metabolizmo produktai sukelia uždegimą. Paveikta vieta gali atrodyti kaip raudonas, niežtintis išbėrimas ar kaip nudegimas. Paveikta vieta primena cheminį išbėrimą ir dėl ilgo inkubacinio periodo laiko kai kuriais atvejai gali būti neteisingai diagnozuojami kaip cheminiai išbėrimai, o ne bakterijų infekcijos. P. aeruginosa yra pagrindinė taip vadinamos „plaukiko ausies“ (otitas externa) priežastis. Ši bakterija taip pat gali sukelti ragenos infekciją kontaktinių lęšių vartotojams. Tai taip pat viena pagrindinių šlapimo takų infekcijų, chirurginių infekcijų, ir nudegusių pacientų žaizdų infekcijų priežastis.

P. aeruginosa ląstelės iš kitų bakterijų išsiskiria savo atsparumu antibiotikams ir todėl yra ypač pavojingas patogenas. Jos atsparumas antibiotikams nulemtas pačios bakterijos struktūros, be to, natūralioje aplinkoje jos veisiasi šalia bacilų, aktinomicetų ir pelėsių, kurie yra ne kas kitas, o natūralių antibiotikų šaltinis. Tad evoliucionuodama P. Aeruginosa išsiugdė atsparumą daugeliui natūralių, o dabar ir sintetiniu būdu gaminamų antibiotikų. Tiesa, yra keli antibiotikai, vis dar veiksmingi prieš pseudomonas, bet ir šitie antibiotikai efektyvūs ne prieš visų padermių bakterijas.

Taigi, dėl labai plataus paplitimo, šios bakterijos yra normalios žmonių mikrofloros sudėtinė dalis, nors ne ligoninėje esančių sveikų asmenų kolonizacijos lygis yra palyginti žemas, nuo 0 iki 24 %, priklausomai nuo kūno dalies. Sveiko organizmo atveju šios bakterijos nekelia jokių problemų. Šios bakterijos, pavyzdžiui, prikimba prie gripo virusu užkrėstų pelių trachėjos epitelio ląstelių, bet nesugeba prisitvirtinti prie normalaus trachėjų epitelio.

P. aeruginosa bakterijos puikiai sugeba pasinaudoti šeimininko imuninės sistemos problemomis, kad įsiterptų į organizmą ir pradėtų infekciją. Ši bakterija beveik niekada neužkrečia sveikų audinių, bet beveik nėra tokio audinio, kurio P. aeruginosa nesugebėtų infekuoti, jei tik to audinio apsauginės priemonės yra pažeistos ar nusilpusios. P. aeruginosa sukelia šlapimo ir kvėpavimų sistemų, virškinimo trakto, kaulų ir sąnarių, minkštųjų audinių infekcijas, dermatitą, bakteremiją, o taip pat įvairias sistemines infekcijas. P. aeruginosa infekcija yra ypač rimta pacientų, hospitalizuotų dėl onkologinių susirgimų, AIDS, cistinės fibrozės ar nudegimų, problema. Šių pacientų atvejais mirtingumas gali siekti 50 %.

Yra duomenų, kad per 72 valandas po priėmimo į ligoninę jau 20 % žmonių virškinimo trakte aptinkamos P. aeruginosa. Ligoninėse P. aeruginosa randamos daugelyje vietų: dezinfekavimo priemonėse, kvėpavimą palaikančioje įrangoje, maiste, tualetuose, dušuose (ypač ant čiaupų galvučių), ant patalpų valymo įrankių. Be to, jos pastoviai atkeliauja į ligoninę su lankytojais ir pacientais, atnešamos su vaisiais ir daržovėmis. P. aeruginosa paplitimas efektyviausiai kontroliuojamas, laikantis deramų izoliacijos procedūrų, deramai valant respiratorius, kateterius ir kitų instrumentus. Reikia turėti omenyje, kad P. aeruginosa yra atspari plačiai taikomai dezinfekcinei priemonei triklozanui – kosmetikos priemonių, dantų pastų, ploviklių komponentui. Didžiausia problema yra tai, kad triklozanui atsparios P. aeruginosa padermės tuo pačiu metu pasižymi didesniu atsparumu gydymui tinkamiems antibiotikams, tokiems kaip ciprofloksacinas.