Biotechnologijos Lietuvoje: perspektyvios, bet neišnaudotos galimybės

Trejus metus buvo renkama ir apdorojama informacija, lyginant gyvybės mokslų situaciją Baltijos jūros šalyse. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad Lietuva, pagal mokslinių publikacijų, užregistruotų patentų ir parengtų doktorantų skaičių beveik 30 kartų atsilieka nuo Europos lyderių. Pavyzdžiui, Danijos gyvosios gamtos mokslų centre „Medicon“ per metus parengta 700 doktorantų, o visoje Lietuvoje – tik 25, rašoma pranešime spaudai.

Tačiau Vilniaus Universiteto Biotechnologijos instituto Biotermodinamikos ir vaistų tyrimų skyriaus vedėjas, mokslų daktaras Daumantas Matulis, pastebi, jog, nors ir esant menkam valstybiniam finansavimui, Lietuvoje biotechnologijos vystomos kurs kas efektyviau negu kaimyninėse valstybėse. (Plačiau apie Daumanto Matulio tyrimų kryptis ir veiklas galite sužinoti straipsnyje Kovoje su vėžiu – ir lietuvio darbai)

„Aukštesnį negu Lenkijoje, Latvijoje ar Estijoje biotechnologijų išsivystymo lygį iš dalies lemia tai, kad Lietuvoje veikia tokios stambios kompanijos, kaip „Fermentas“, kuris dabar priklauso pasauliniam koncernui „Thermofisher“ ir „Sicor“, kuris priklauso „Teva“ grupei. Šios dvi įmonės yra mūsų biotechnologijos pagrindas, bet ateityje tikimės, kad tokių įmonių turėtų būti šimtai“, – viliasi D. Matulis.

Pasak jo, platesnes galimybes Lietuvos biotechnologams atveria tarptautinis bendradarbiavimas su kolegomis ir partneriais užsienyje. Antai dalyvaudama Skandinavjios ir Baltijos šalių sveikatos, gamtos ir biomedicinos mokslų specialistus, verslininkus ir politikus vienijančios asociacijos „ScanBalt“ valdyme, Lietuva įsitvirtino per vidurį tarp regiono lyderių. D. Matulis sako, kad biotechnologijų vystymui padėtų geresnis mokslo finansavimas.

„Būtų nuostabu, jei turėtume tokį Šiaurės Europos fondą, kur mokslininkai – tiek švedai, tiek lietuviai – galėtų aplikuoti ir galėtų konkuruoti tarpusavyje savo idėjomis ir projektais. Dabar mes turime šimtą kartų mažesnį finansavimą ir negalime net lygintis su jais“, – sako D. Matulis.

Mokslininkas pabrėžia didelį Lietuvos mokslininkų indėlį į Baltijos jūros regiono strategijos (BJRS) tikslų įgyvendinimą. Siekiant sukurti klestintį ir konkurencingą, inovatyvų ir sveiką regioną, Lietuva prisideda dalyvaudama tarpregioniniuose projektuose ir europinių struktūrų veikloje, tačiau, pasak D. Matulio, didesnis politinis palaikymas suteiktų platesnių galimybių ne tik plėtoti biotechnologijas Lietuvoje, bet ir dalintis patirtimi su regiono kaimynais.

„Pagrindinis Baltijos jūros regiono strategijos trūkumas, kad ji neparemta konkrečiais pinigais. Strategija yra sukurta iš dalies tam, kad valdžioje esantys žmonės žinotų kaip, ką ir kokiomis kryptimis vystyti“, – nurodo D. Matulis.

2009 metais paskelbta pirmoji Europos Sąjungoje Baltijos jūros makroregiono vystymo strategija siekia pateikti koordinuotą sisteminį atsaką į pagrindines regiono problemas ir pasiūlyti konkrečius šių problemų sprendimus. Strategijos įgyvendinime dalyvaujančios šalys: Daniją, Estiją, Suomiją, Vokietiją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją ir Švediją, o taip pat ir ES nepriklausančios Norvegija įsipareigojo skirti dėmesio ir lėšų ekologiškai tvaraus, prieinamo ir patrauklaus, saugaus bei klestinčio regiono kūrimui.