Artėjanti „kamieninių ląstelių karta“ sudomino JAV kariškius

Netradicinis tvarstis padeda išvalyti žaizdą, tiekia maistines medžiagas, o galiausiai ir prilaiko kamienines ląsteles iki tol, kol jos neims augti ir atstatys odos sluoksnį nudegimo vietoje. Tokia gydymo metodika jau sėkmingai išbandyta Berlyno nudegimų centre – tik per kelias dienas pacientui atauginta nauja oda ant apdegusios ausies ir dalies veido. Nors toks nudegimų gydymo metodas yra labai perspektyvus, tačiau turi kelis dar neišspręstus klausimus. Pirmiausia, ganėtinai sudėtinga pritvirtinti tvarstį su maitinimo vamzdeliais prie reljefiškai nelygių kūno vietų, ypač veido srityje. Kita problema – po tvarsčio uždėjimo jo negalima judinti kol neužauga oda iš kamieninių ląstelių, tad nors medikamentus galima tiekti per vamzdelius, tačiau realiu laiku stebėti gijimo eigą tampa labai sudėtinga. Nežiūrint šių trūkumų, tokia nudegimų gydymo galimybę jau susidomėjo ir JAV kariškiai. Tačiau jie nusprendė investuoti į dar tobulesnį gydymo metodą. Inžinieriai iš Teksaso universiteto kartu su JAV armijos chirurgais pradėjo bendrą projektą, kurio metu bandoma sukurti lanksčią iš polimero pagamintą veido kaukę, padėsiančią išspręsti minėtas nudegimų gydymo problemas. Žinoma, polimeras tėra paprasčiausia „statybinė“ medžiaga, o svarbiausia yra sukurti mechaninius, elektroninius bei biologinius kaukės komponentus, kurie paskatintų greitesnį pacientų veidų gijimą po rimtų nudegimų. Projektas pavadintas Biomask vardu. Pasak projekto vadovo Eileeno Mosso (Eileen Moss), realu tikėtis, kad kaukė bus baigta ne anksčiau kaip 2017 metais, tačiau jau dabar jos kūrėjai labai aiškiai įsivaizduoja, ne tik kaip ji atrodys, bet ir kokiu būdu skatins gijimo procesą. Pasak Wired žurnalo, kaukė turės du pagrindinius sluoksnius. Viršuje – tvirtą dangą, apsaugančią paciento veidą ir talpinančią visą elektroninę įrangą. Apačioje – lankstus polimeras, tiksliai atkartojantis veido kontūrus.

Apatinis polimeras talpins trijų tipų įrangą – keliolika jutiklių, kurių pagalba bus galima nuolatos stebėti gijimo procesą; specialius aktuatorius, laikysiančius kaukę tam tikru fiksuotu kampu; bei mikrokanalų tinklą, kuriais bus tiekiamos gydymui reikalingos medžiagos –antibiotikai, nuskausminamieji, o svarbiausia, gijimą skatinančios kamieninės ląstelės.

Svarbiausia, jog viso gydymo metu kaukės nereikės nuiminėti ir taip nebus trikdomas gijimo procesas. Kaukėje esantys jutikliai užtikrins, kad gydimo proceso eigą bus galima stebėti realiu laiku, o pagal šiuos duomenis gydytojas galės lengvai keisti gydymo režimą.

„Aš manau, mes sugebėsime pacientui grąžinti tokį pat veidą, koks jis buvo prieš nudegimą“, - Eileenas Mossas.

Prie Biomask projekto dirba ir daugiau partnerių iš kitų universitetų, o pagrindinis finansavimo šaltinis – Pentagonas, jau skyręs 700 000 $. Taigi, jei naujovės klinikiniai bandymai bus sėkmingi, pirmiausia kaukę gaus karo medikai, tačiau dar po kelių metų tikėtina, jog ši įranga atkeliaus ir iki civilinės medicinos. 

Kamieninės ląstelės spartina ir lūžių gydimą

Jeigu kamieninės ląstelės gali gerokai paspartinti nudegimų gydymą, kodėl jos negali būti panaudotus ir kitokių traumų gydymui? Tarkim, padėti sparčiau suaugti lūžusiems kaulams?

Tyrimai su gyvūnai parodė, jog tai visai reali galimybė, rašo membrana.ru. Tokiais tyrimais užsiimantys mokslininkai jau pažengė tiek, kad sukūrė specialių tepalą, neoficialiai vadinamą „fracture putty“ (lūžių tepalu). Pirmieji tyrimai rodo, kad jis gerokai paspartina kaulų suaugimą. Naująją medžiagą mokslininkai sukūrė pagal JAV armijos užsakymą, tačiau jau dabar panašu, kad ši medžiaga pravers ne tik kariškiams. 

Jungtinė keturių JAV universitetų mokslininkų komanda jau kurį laiką dirbo prie lūžius gydančio gelio. Po to kai lūžę kaulai sujungiami vienas su kitu ir sutvirtinami, užtepamas gelis prasiskverbia tiesiai į lūžio epicentrą. 

Svarbiausia veiklioji gelio dalis – kamieninės ląstelės, sugebančios pakankamai ilgą laiko tarpą išlikti veiklios ir aktyviai dalyvauti kaulo suaugimo procese. Šios ląstelės gamina specialius baltymus, iš kurių organizmas augina naują kaulinį audinį. 

Gelio išradėjai pirmiausia tepalą išbandė su žiurkėmis, o vėliau su kiaulėmis ir avimis. Griaužikai laisvai bėgioti ant visų kojų imdavo jau po dviejų savaičių reabilitacijos ir gydymo su naujuoju geliu. Avių lūžiai gydavo kiek ilgiau – geliu apdorotos galūnių traumos pagydavo kiek mažiau nei per keturias savaites. 

Sekančiame etape numatyti tyrimai su dar stambesniais gyvūnais. Tikimasi, kad šių tyrimų rezultatai bus aiškūs jau 2012 metų antroje pusėje, o vėliau gelis atiteks gynybos ministerijai – jau patys karo medikai vykdys klinikinius bandymus su žmonėmis. 

Tad nors kol kas tyrimai vyksta tik su gyvūnais, manoma, kad gelis panašiai spartintų ir žmogaus kaulų sugijimą. Vienas iš mokslininkų grupės vadovų pasakojo, jog „daugumai jaunų kareivių viena iš didžiausių psichologinių problemų – ilgos reabilitacijos baimė, kuomet po rimtų traumų tenka gydytis nuo 3 iki 6 mėnesių. Šis tepalas kai kuriais atvejais traumas padėtų įveikti per kelias dienas“.