Žmogaus DNR turi slaptą kodą

Nuo 1960 metų, kuomet genetinis kodas buvo iššifruotas, mokslininkai manė, kad genetinis kodas buvo naudojamas tik informacijos apie baltymus įrašymui.

Genetinis kodas naudoja 64 raidžių abėcėlę, vadinamą kodonais.

Profesorius J. Stamatoyannopoulos'as su bendraautoriais buvo priblokštas, kuomet atrado, jog kai kurie kodonai, vadinami duonai, gali turėti dvi reikšmes. Viena koduoja kaip baltymų gamybą, kita nurodo kaip ląstelėje tie genai kontroliuojami.

Šios dvi reikšmės, atrodo, vystėsi lygiagrečiai. Genų kontrolės „instrukcijos“, manoma, padės stabilizuoti tam tikrus naudingų funkcijų baltymus, bei leis suprasti, kaip jie yra pagaminti.

„Jau prieš daugiau nei 40 metų mes padarėme prielaidą, kad DNR pokyčiai, darantys įtaką genetiniam kodui, yra nulemti baltymų gamybos būdo. Dabar sužinojome, jog tai buvo pagrindinė detalė žmogaus genomo skaitymo mozaikoje“, – sakė prof. J. Stamatoyannopoulos'as, pagrindinis paskelbto straipsnio autorius.

Tyrime pabrėžiama, jog DNR yra neįtikėtinai galingas informacijos saugojimo prietaisas, kuriuo gamta naudojasi netikėčiausiais būdais.

Duonų atradimas turi didelę reikšmę mokslininkams bei gydytojams interpretuojant paciento genomą, bei atveria naujas ligų diagnozavimo ir gydymo galimybes.

„Faktas, kad genetinis kodas gali tuo pačiu metu įrašyti dviejų rūšių informaciją, reiškia, jog daugelis DNR pokyčių, kurie atsiranda dėl pasikeitusios baltymų sekos, gali sukelti žalą ir genų kontrolei ar net abiem mechanizmams iš karto.“ – reziumavo prof. Stamatoyannopoulos'as.