Patvirtinta – bus atliekami mirusiųjų prikėlimo bandymai

Mokslininkai ketina panaudoti kelis gydymo būdus – į smegenis suleisti kamieninių ląstelių ir peptidų (baltymų fragmentų) kokteilį, taip pat panaudoti lazerius ir kitas nervų stimuliavimo technologijas, kurios padeda atgaivinti pacientus iš komos būsenos.

Eksperimente dalyvaus tik tie žmonės, kuriems buvo diagnozuota klinikinė mirtis. Jie liks prijungti prie gyvybės palaikymo įrangos, kad kūnai nepradėtų irti, ir bus stebimi kelis mėnesius. Eksperimento vykdytojai stebės pacientų smegenis ir nervų sistemą, laukdami kokių nors atsinaujinančios veiklos ženklų, ypač tas dalis, kurios yra atsakingos už kvėpavimą ir širdies veiklą.

Komanda įsitikinusi, kad smegenų ląstelės gali „persikrauti“ ir atnaujinti darbą, o tam tereikia tinkamos aplinkos ir sąlygų – panašiai kaip salamandros gali atsiauginti savo galūnes.

„Tai yra pirmas tokio pobūdžio bandymas ir dar vienas žingsnis į priekį, siekiant nugalėti mirtį. Mes ką tik sulaukėme patvirtinimo pirmiesiems 20-čiai pacientų ir tikimės skubiai pradėti jų atranką“, – teigė „Bioquark“ generalinis direktorius Ira Pastoras.

Pirmųjų rezultatų jis tikisi sulaukti per du-tris mėnesius. Eksperimentus numatoma pradėti Indijos Anupamo ligoninėje, esančioje Rudrapuro mieste.

„Mūsų ilgalaikė vizija – kad tokie pacientai gali visiškai pasveikti“, – sakė I.Pastoras.

Sustojus smegenų veiklai, žmogus praranda sąmonę, gebėjimą kvėpuoti, išsijungia ir kitos kūno funkcijos – diagnozuojama klinikinė mirtis.

Nors praktiškai tokie žmonės yra mirę, dažnai jų kūnai gali toliau funkcionuoti – vykdyti kraujo apytaką, virškinti maistą, tuštintis, augti, bręsti, gydyti žaizdas, kovoti su ligomis ir kt. Visa tai atlikti jiems padeda gyvybės palaikymo aparatai.

„Nors pastaraisiais metais buvo daug sykių pademonstruota, kad žmogaus smegenys ir nervų sistema yra ne tokia nekintama ir nepataisoma, kaip manyta iki šiol, mintis, kad smegenų mirtį įmanoma taip lengvai įveikti skamba nerealiai, atsižvelgiant į mūsų dabartines galimybes ir neuromokslo žinias. Išgelbėti pavienes dalis gali būti naudinga, tačiau mums dar toli iki visų smegenų veiklos atnaujinimo, pilno jų funkcionalumo atstatymo, nepažeidus“, – teigė Kardifo universiteto Medicinos mokslų centro neuromokslininkas Deanas Burnettas.