Pagaliau pavyko – valgysim vištieną neužmušę vištos (Video)

Vištiena – vienas populiariausių maisto produktų pasaulyje. Vien JAV fermos per metus išaugina ir nugalabija devynis milijardus vištų. Šie maisto fabrikai ir jo transportavimas generuoja 18 proc. dujų, kurios pasaulyje sukuria šiltnamio efektą.

Kaip kankinasi kudakuojantys plunksnuoti gyvi padarai, kurie sugrūsti vienas prie kito augina savo nelabai sveiką mėsą tik tam, kad pasotintų mūsų skrandžius, jau nekalbame. Pasakose viskas gerai – dešros ir kotletai gali augti ir ant medžio. Realiame pasaulyje mokinys už tokią prielaidą gautų prasčiausią įmanomą pažymį – juk visi žino, kad tai neįmanoma.

Pasirodo, ne visi. 2013 metais įvyko pirmoji istorinė degustacija – svečiai ragavo mėsainį iš daktaro Marko Posto laboratorijoje išaugintos jautienos. Paėmęs kamieninių ląstelių iš gyvos karvės jis Maastrichto universiteto laboratorijoje iš jų išaugino raumenų audinį ir iš jo iškepė mėsainį.

Kainavo šis nelabai skanus (ragavę sakė – sausas) mėsainiukas nei daug, nei mažai – 350 tūkst. dolerių. Tad, jei ne dosni „Google“ įkūrėjo Sergey Brino ranka, niekas niekada jo ir nebūtų ragavęs.

M.Postas tuomet pareiškė, kad prireiks dar 10–20 metų, kol pradėsime masinę tokios mėsos gamybą, pakalbėjo apie mėsainį ir Vilniuje, konferencijoje „Login“, tuo istorija ir baigėsi?

Istorija prasideda

Dirbtinės mėsos auginimo estafetę perėmusi „SuperMeat“ tęsia M.Posto darbą. Biopsija paimtą gyvos vištos mėsos pavyzdį išskaldo į atskiras ląsteles, iš jų suformuoja ploną audinį, kuris po to auginamas, kol virsta normaliu mėsos gabalu.

Tam sukuriama speciali aplinka, kuri imituoja gyvą organizmą, todėl gauta mėsa nei skoniu, nei sudėtimi nesiskiria nuo tikros vištienos.

Vienas startuolio įkūrėjų, Hebrajų universiteto Jeruzalėje bioinžinerijos centro direktorius, kamieninių ląstelių biologijos ir regeneracinės medicinos specialistas, profesorius Yaakovas Nahmias. Dar 2006 m. jis biologiniu 3D spausdintuvu spausdino žmogaus kepenų audinį, o 2015 m. pademonstravo, kaip galima nebrangiai (tik 75 tūkst. dolerių už kilogramą) beveik neribotai auginti žmogaus kepenų ląstelių masę.

Šiuo metu „SuperMeat“ tikslas – sukurti paprastą įrenginį, kuriame bus galima auginti vištieną be pačios vištos. Tokį įrenginį galėtų turėti restoranai ir net gyventojai namuose. Be to, jame užauginta mėsa galėtų būti kur kas sveikesnė už gautą paskerdus vištą – ją galima papildyti vitaminais, kalciu, geležimi ir t.t.

Dabar pradedančioji bendrovė renka pinigus sutelktinio finansavimo portale „Indiegogo“ ir žada, kad jei jų surinks pakankamai, jau po dvejų metų galės pradėti dirbtinės mėsos gamybą.

„Įkūrėme „SuperMeat“ siekdami padaryti perversmą maisto pramonėje. Norime kovai su badu pasiūlyti sprendimą, kuris nenaikins aplinkos, bus humaniškas, ir taip sukurti geresnę ateitį mūsų vaikams.

Mūsų komanda susibūrė tam, kad per penkerius metus sukurtų neįtikėtiną įrenginį, kuris išaugins tikrą ir skanią mėsą ir išvaduos gyvūnus nuo kančių“, – sako kompanijos vadovas Koby Barakas.

Skamba išties neįtikėtinai. Gal net pernelyg neįtikėtinai, kad taip lengvai patikėtume, jog jie jau viską turi parengę ir liko tik baigti darbus.

Taip, technologija iš esmės jau sukurta, tačiau siūlomi terminai atrodo pernelyg optimistiniai. Pagyvensim, pamatysim. Nors vištų vietoje pernelyg didelių vilčių, kad netrukus nebeteks baigti gyvenimo sultinio puode, nepuoselėčiau.

Nebent kiaušinio kiaušinio kiaušinio kiaušinio kiaušiniui…