„Sapiens“ apie tai, kaip žmonijos technologijos ima keisti gyvybės dėsnius: o kas bus po to?... (Video)

Bioninė gyvybė

Egzistuoja dar viena nauja technologija, galinti pakeisti gyvybės dėsnius: kiborgų inžinerija. Kiborgai – tai būtybės, turinčios tiek organinių, tiek neorganinių dalių, pavyzdžiui, žmogus su bioninėmis rankomis. Tam tikra prasme beveik visi mes šiandien esame bioninės būtybės, nes dažnai mūsų gamtos duotiems jutimams ir organams talkina tokie prietaisai, kaip akiniai, širdies stimuliatoriai, ortezai ir netgi kompiuteriai bei mobilieji telefonai (kurie palengvina mūsų smegenų naštą kaupdami ir apdorodami informaciją). Vis dėlto dabar stovime ties slenksčiu, kurį peržengę tapsime tikrais kiborgais ir naudosimės nuo mūsų kūno neatsiejamais neorganiniais įtaisais, kurie pakeis mūsų gebėjimus, troškimus, asmenybę ir tapatybę.

JAV kariuomenės pažangių tyrimų projektų agentūra (Defence Advanced Research Projects Agency – DARPA) kuria kiborgus iš vabzdžių. Sumanymas toks: įsodinus elektroninius lustus, detektorius ir procesorius į musės ar tarakono kūną, žmogus ar automatinis operatorius galės valdyti vabzdžio judesius nuotoliniu būdu ir taip surinks bei perduos informaciją. Tokia musė galėtų tupėti ant priešo štabo būstinės sienos, jam nė nenutuokiant klausytis pačių svarbiausių pokalbių ir tiksliai perduoti mums jo planus, jeigu tik, žinoma, jos pirma laiko nesugriebtų koks voras. 2006 m. JAV povandeninės karybos centras (US Naval Undersea Warfare Centre – NUWC) pranešė apie savo ketinimus sukurti kiborgus ryklius: „NUWC projektuoja žuvų žymeną, kurios tikslas gyvūnų-šeimininkų elgesį valdyti per nervų sistemos implantus.“ Taip šių kiborgų kūrėjai tikisi aptikti povandeninių laivų ir minų po vandeniniu skleidžiamus elektromagnetinius laukus išnaudodami rykliams prigimtus gebėjimus (šie gerokai lenkia bet kokių žmogaus pagamintų magnetinių laukų detektorių pajėgumą). (1)

Iš žmonių taip pat yra daromi kiborgai. Naujausia klausomųjų aparatų karta neretai vadinama „bioninėmis ausimis“. Prietaisą sudaro implantas, priimantis garsą per mikrofoną, įtaisytą išorinėje ausies dalyje. Implantas perfiltruoja garsus, atpažįsta žmonių balsus ir paverčia juos į elektrinius signalus, kurie tiesiogiai siunčiami į centrinį klausos nervą, o iš ten – į smegenis. (2)

Valstybės remiama Vokietijos bendrovė „Retina Impant“ gamina tinklainės protezus, kurie akliesiems suteikia dalinį regėjimą. Į paciento akį įsodinama mažutė mikroschema. Fotoelementai sugeria šviesą, krentančią į akį, ir paverčia ją elektros energija, kuri stimuliuoja sveikas nervines tinklainės ląsteles. Šios ląstelės perduoda smegenims nervinius impulsus. Dabar ši technologija jau leidžia pacientams patiems orientuotis erdvėje, atpažinti raides ir netgi veidus. (3)

Amerikiečių elektrikas Jesseʼas Sullivanas per nelaimingą atsitikimą 2001 m. neteko abiejų rankų. Šiandien jis naudojasi dviem bioninėmis rankomis, kurias jam dovanojo Čikagos reabilitacijos institutas (Rehabilitation Institute of Chicago). Naujos Jesseʼo rankos ypatingos tuo, kad valdomos jos vien mintimis.

Mikrokompiuteriai Jesseʼo smegenų perduodamus nervinius signalus verčia į elektrines komandas, ir rankos juda. Kai Jesseʼas nori pakelti ranką, jis daro tą patį, ką ir kiekvienas normalus asmuo – ir jo ranka kyla. Šių rankų judesių amplitudė daug mažesnė nei organinių, tačiau jos leidžia Jesseʼui atlikti kasdienius darbus. Panaši bioninė ranka buvo įtaisyta amerikiečių karei, vardu Claudia Mitchell, kuri galūnę prarado per motociklo avariją. Mokslininkai tiki, kad netrukus bioninės rankos ne tik judės jų savininkui panorėjus, bet taip pat sugebės perduoti signalus atgal į smegenis – taigi rankos netekęs asmuo atgaus lytos pojūtį! (4)

Kol kas bioninės rankos tėra varganas originalių ir organinių mūsų rankų pakaitalas, tačiau jų tobulinimo potencialas beribis. Pavyzdžiui, bioninės rankos gali būti daug stipresnės už organines savo pirmtakes – prieš jas net bokso čempionas atrodys nugeibėlis. Be kita ko, bioninės rankos pranašesnės ir tuo, kad jas galima keisti kas kelerius metus arba atjungti nuo kūno ir judinti per atstumą.

Djuko universiteto (Duke university) Šiaurės Karolinoje mokslininkai neseniai pademonstravo tai eksperimentais su bengališkosiomis makakomis, į kurių smegenis buvo įsodinti elektrodai. Šie elektrodai surenka signalus iš smegenų ir perduoda juos išoriniams prietaisams. Beždžionės buvo išmokytos vien mintimis valdyti atskirai nuo jų kūno esančias bionines rankas ir kojas. Viena beždžionėlė, praminta Aurora, išmoko mintimis valdyti atskirtą bioninę ranką tuo pat metu judindama dvi savo organines rankas. Kaip kokia indų deivė, Aurora dabar turi tris rankas ir viena iš jų gali būti kituose kambariuose ar netgi miestuose. Pati ji gali tupėti Šiaurės Karolinos laboratorijoje, viena ranka kasytis nugarą, antra krapštytis galvą, o tuo pat metu vogti bananą Niujorke (nors pasmaguriauti nusigvelbtu vaisiumi per atstumą kol kas dar – svajonė). Kita bengališkoji makaka Idoja pasaulinę šlovę pelnė, kai 2008 m. iš savo kėdės Šiaurės Karolinoje mintimis privertė judėti porą bioninių kojų, esančių Kiote, Japonijoje. Idojos kūno svorį šios kojos viršijo dvidešimt kartų. (5)

Visiško paralyžiaus sukaustyti žmonės dažnai išsaugo pažintinę gebą, tačiau praranda gebėjimą judinti kūno dalis. Iki šiol šio sindromo ištikti pacientai su išoriniu pasauliu komunikuoti pajėgdavo tik nežymiais akių judesiais. Tačiau keletui pacientų į smegenis buvo įsodinti smegenų signalus surenkantys elektrodai. Mokslininkai šiuos signalus siekia paversti ne tik judesiais, bet ir žodžiais. Jeigu eksperimentai pasiseks, tokie viduje įkalinti asmenys galiausiai gaus galimybę tiesiogiai prabilti pasauliui, o mums šios technologijos ilgainiui leis skaityti kitų žmonių mintis. (6)

Tačiau pats novatoriškiausias iš visų nūdien plėtojamų projektų yra bandymas sukurti kompiuterinę dvikryptės komunikacijos su smegenimis programą, kuri leistų kompiuteriams skaityti elektrinius žmogaus smegenų impulsus ir kartu siųsti joms suprantamus signalus. Kas jeigu pasinaudoję tokiomis programomis tiesiogiai susietume smegenis su internetu ar sujungtume kelerias smegenis, taip sukurdami savotišką tarptautinį smegenų tinklą? Kas nutiktų žmogaus atminčiai, sąmonei ir tapatybei, jeigu jo smegenys galėtų tiesiogiai jungtis prie kolektyvinio atminties banko? Tokiomis aplinkybėmis vienas kiborgas galėtų „atminti“ tai, kas glūdi kito atmintyje – ne išgirsti šiuos atminimus, ne perskaityti apie juos autobiografijoje, ne įsivaizduoti juos, bet tiesiogiai atminti, tarsi jie būtų jo paties. Ar jos pačios. Kas nutiktų tokioms sampratoms kaip savasis „aš“ ir lytis, jei protai taptų kolektyviniai? Kaip būtų įmanoma pažinti save ar siekti savo svajonės, jeigu šios svajonės būtų ne jūsų paties prote, o kokiame nors kolektyviniame siekių telkinyje?

Toks kiborgas nebegalėtų būti nei žmogumi, nei organine būtybe apskritai. Jis taptų visiškai kitokiu padaru. Tokia esybė taip fundamentaliai skirtųsi nuo mūsų, kad nepajėgiame nė įsivaizduoti filosofinių, psichologinių ar politinių tokios būties poteksčių.

(1) Bill Christensen, ‘Military Plans Cyborg Sharks’, Live Science, 7 March 2006, žiūrėta 2010-12-10, http://www.livescience.com/technology/060307_shark_implant.html.

(2) ‘Cochlear Implants’, National Institute on Deafness and Other Communication Disorders, žiūrėta 2012-3-22, http://www.nidcd.nih.gov/health/hearing/pages/coch.aspx.

(3) Retina Implant, http://www.retina-implant.de/en/doctors/technology/default.aspx

(4) David Brown, ‘For 1st Woman With Bionic Arm, a New Life Is Within Reach’, Washington Post, 14 September 2006, žiūrėta 2010-12-10, http://www.washingtonpost.com/wp-dyn/content/article/2006/09/13/AR2006091302271.html?nav=E8.

(5) Miguel Nicolelis, Beyond Boundaries: The New Neuroscience of Connecting Brains and Machines – and How It Will Change Our Lives (New York: Times Books, 2011).

(6) Chris Berdik, ‘Turning Thought into Words’, BU Today, 15 October 2008, žiūrėta 2012-3-22, http://www.bu.edu/today/2008/turning-thoughts-into-words/.

Yuval Noah Harari. Sapiens. Glausta žmonijos istorija. Iš anglų k. vertė Tadas Juras. K.: Kitos knygos, 2016.