Mokslininkai baiminasi naujos pandemijos: gripo virusas H7N9 po mutacijų gavo bauginančių savybių

Egzistuoja daugybė skirtingų gripo viruso rūšių – H5H1, H1N1, H3N2 ir taip toliau. Raidės H ir N reikia baltymo tipą jų paviršiuje, o skaičiai – dviejų baltimų tipų, kurie perneša vieną ar kitą virusą, porūšius.

1918-aisiais gripo H1N1 virusas iššaukė katastrofišką pandemiją, kurios metu mirė milijonai žmonių, tas pats virusas sukėlė ir paskutinę pandemiją 2009-aisiais, tiesa baigėsi jis jau daug švelnesnėmis pasekmėmis.

Virusas H5N1 – paukščių gripo padermė, kuri kelia nerimą mokslininkams jau kelis dešimtmečius. Tuo metu H7N9 gripas iki pastarųjų metų išvis buvo mažai žinomas, virusologai į jį didelio dėmesio nekreipė.

Kai kurie virusai įgavo atsparumą vaistams

Grupės H7 virusas veikia paukščius ir itin retai užkrečia žmogų. 2013-aisiais Kinijoje kilusi H7N9 viruso pandemija galima sakyti buvo netikėta, tuo labiau, kad iki tol nė vieno žmogaus susirgimo apsikrėtus šiuo virusu atvejo nebuvo užfiksuota.

Virusas buvo įvardintas kaip „silpnai patogeninis“, nes pasireikšdavo lengva gripo forma ir tik vištoms. Tačiau žmogų jis paveikė visiškai kitaip – iš 135 infekuotųjų žmonių apie 25 proc. mirė.

Nuo tol kiekvieni metai prasideda nauja epidemija, ir ta, kuri stebima dabar – pati sunkiausia. Virusas H7N9 keitėsi, ir naujos jo rūšys efektyviau plinta tiek tarp paukščių, tiek ir tarp žinduolių. Užsikrėtę šiuo gripu paukščiai pradėjo gaišti. Per vienerius metus gripu „stipriai patogeninis“ H7N9 užkrėtė tiek pat žmonių, kiek juo užsikrėtė per ketverius ligšiolinius epidemijos metus.

Rugsėjo 20-osios duomenimis, yra užregistruoti 1589 laboratorijose patvirtinti gripo H7N9 susirgimo atvejai, iš jų net 39 proc. numirė.

„Tai tebuvo laiko klausimas, – teigia Viskonsino-Medisono universiteto profesorius Yoshihiro Kawaoka. – Nenuostabu, kad dabar mes matome šiuos pokyčius“.

Y. Kawaoka ir jo kolegos ištyrė naujas aukšto patogeniškumo viruso rūšis, išgautas iš žmogaus ląstelių – vieno iš tų, kuris mirė nuo gripo šiais metais. Mokslininkai nurodė, kad šios padermės efektyviai dauginasi šikšnosparnių, šeškų ir beždžionių organizmuose, bei iššaukia sudėtingesnes pasekmes, negu prieš tai pasirodę virusai.

Užkratas perduodamas oru, nelaisvėje laikyti šeškai juo užsikrėtė, o kai kuriais atvejais – pareikalavo jų gyvybių. Didžiausią grėsmę kelia tai, kad kai kurios viruso padermės jau pasidarė atsparios „Tamiflu“ – vienam iš efektyviausių antivirusinių preparatų, kurie yra šiuo metu naudojami gripo gydymui.

Suprantama, kalbama tik apie apkrėstuosius gyvūnus, ir jie neparodo pilno vaizdo to, kaip šie patogeniški virusai elgsis žmogaus organizme. Honkongo universiteto mokslininkas Malikas Peiris teigia, kad dabar turimi mažų apimčių tyrimai dar neleidžia nupiešti pilno paveikslo.

„Nustatyti viruso gebėjimą persiduoti žmogui kol kas yra gana sudėtinga, nes mes matome tik pačius sudėtingiausius užkrato atvejus, apie kuriuos turime informacijos ligoninėse. Tai būtina bus sekti viso artėjančio žiemos periodo metu“, – aiškino jis.

Y. Kawaoka taip pat pažymėjo, kad nepaisant H7 virusas galimai yra pavojingesnis už H5, nes pastarajam, kad būtų perduodamas iš žmogaus žmogui, dar reikia kelių mutacijų, o H7 yra žinomas jog jau gali būti perduotas tarp žinduolių. Nepaisant to, aiškių įrodymų, kad virusai gali būti perduodami iš žmogaus žmogui, kol kas nėra.

Buvo pasitaikę keli atvejai, kuomet H7N9 virusu užsikrėtė keli vienos šeimos nariai. Tačiau sunku pasakyti, ar tai buvo perduota iš žmogaus žmogui, ar tiesiog jie visi užsikrėtė nuo tų pačių paukščių. Šiuo metu CDC tvirtina, kad „masinio viruso plitimo tarp žmonių rizika gana nedidelė“, nes dauguma infekuotųjų turėjo tiesioginį kontaktą su užsikrėtusiais paukščiais – galbūt turguose, kur parduoda paukščius, ar juos transportuojat, arba savo namų ūkyje.

Jeigu virusai jau galėtų persiduoti žmogui, mes jau stebėtume pandemiją

„Savaime suprantama, nesinorėtų, kad šio viruso gebėjimas persiduoti iš žmogaus žmogui išaugtų, – pasakojo leidiniui Londono imperatoriškojo koledžo mokslininkė Wendų Barclay. – Tačiau ir dabar šio viruso gebėjimai yra nepakankami, kad iššauktų pandemiją – kitaip mes ją jau stebėtume“.

Ji taip pat pažymėjo kolegos Y. Kawoka tyrime šeškui „aukšto patogeniškumo“ virusai veikė vienokai kaip ir „žemo“. Nepaisant to, kad epidemijos mastai šiais metais stipriai išaugo, tikėtina, kad techniškai dabartinės virusų padermės gebėjimai plisti nėra aukštesni, negu pirmosios epidemijos 2013-aisiais metu.

Mutavęs virusas, kuris tapo atsparus vaistiniam preparatui „Tamiflu“, kurioziškai „išėjo į naudą“ – pasikeitė viruso paviršiaus baltymas, kurį įprastai veikia „Tamiflu“. Tačiau tas pats baltymas dalyvavo ir infekavimo procese, o pasikeitus jo formai, pats virusas tampa ne toks pajėgus apkrėsti.

Taip pat jo iššaukiamas gripas pasireiškia lengvesne forma – tiek pelėms, tiek ir šeškams (nors paplitimo lygis ir išlieka toks pats, kaip ir tų rūšių, kurios yra jautrios antivirusiniams preparatams) .

Tai džiugina, tačiau nereiškia, kad galima pradėti miegoti ant laurų. 1999 metais mokslininkai aptiko mutaciją pavadinimu H274Y, dėl kurios atsparumą „Tamiflu“ įgavo H1N1 viruso padermė, tačiau tuo pačiu sumažėjo jų gebėjimas užkrėsti peles ir šeškus. Mokslininkai pagalvojo, kad ši mutacija „vargu ar turės klinikines pasekmes“. Tačiau suklydo. Virusas H1N1 mutavo, ir šios mutacijos „kompensavo“ prieš tai buvusią H274Y. Galų gale pasirodė virusas, kuris pasižymėjo ir stipria infekavimo savybe, ir atsparumu medikamentams. Jau 2008 metais beveik visi sezoniniai virusai H1N1 įgijo atsparumą „Tamiflu“. Lygiai to paties galima tikėtis ir iš viruso H7N9.

Sukurtas naujas vaistas kol kas rodo puikius rezultatus

Tačiau „Tamiflu“ – nėra vienintelis vaistas prieš gripą. Yra naujas eksperimentinis preparatas pavadinimu „Avigan“, kuris daro poveikį ne baltymo paviršiui, o atakuoja fermentą, kurį virusas naudoja savo genetinės medžiagos dauginimuisi. Šis preparatas efektyvus netgi gydant gripą, kurį sukėlė H7N9 viruso rūšys, kurios yra atsparios „Tamiflu“, o taip pat ir kitas gripų rūšis, kurias tyrinėjo Y. Kawaoka – bent jau su gyvūnais. „Ar šis preparatas yra toks pats efektyvus ir gydant žmones, mes kol kas nežinome“, – aiškino jis.

Visiškai įmanoma, kad su laiku virusai pasikeis ir įgis atsparumą ir naujajam preparatui. Tačiau, anot Y. Kawaokos, „daugelis virusologų, įskaitant ir mus, bandėme surasti virusą, kuris būtų atsparus naujajam vaistui, tačiau nemanai, kad kam nors pavyko“. A. Barclay mano, kad mokslininkams derėtų pradėti klinikinius bandymus, siekiant įsitikinti preparatų efektyvumu.

„Mane vis dar stebina, kad mes toliau tęsiame sergančių gripu gydymą vienu preparatu, nors mums žinoma, kad virusas itin greit mutuoja, – teigia ji. – Beveik neišvengiama, kad atsparūs vaistiniams preparatams virusai keisis“.

Šiuo metu yra kuriamos vakcinos, kurios atitinka penktosios ir šeštosios viruso epidemijos „kodą“. Tai, kartu su kitomis profilaktikos ir gydymo priemonėmis, leidžia bent iš dalies sustabdyti ligos plitimą. Kuomet prasidėjo pirmoji pandemija, sveikatos institucijos nurodė uždaryti paukščių turgus, o pačius paukščius sunaikinti. Tačiau yra duomenų, kad 2015-2016 metais šių nurodymų buvo paisoma ne taip jau ir griežtai.

Vėlgi, yra ir gerų naujienų: virusas H7N9 pakerta vištas, ir šie paukščiai jam yra itin imlūs, tačiau, skirtingai nuo H5N1, jis visiškai neveikia ančių. Tai yra labai svarbu, nes Kinijoje antis laiko ne paukštidėse ar garduose, o augina „laisvai“, todėl naminiai paukščiai „ganosi“ kartu su laukiniais. Patekęs į anties organizmą, paukščių gripas galėtų lengvai plisti iš vienos užkrėstos fermos po visą pasaulį. „Tai, tikriausiai pagrindinis požymis, kodėl gripas H7N9 gali būti laikomas lengvesniu už gripą H5N1“, – tikino ekspertas.

Medikams tenka tik apgailestauti, kad kartais bandymai išnaikinti užkrėstus paukščius, kai kyla grėsmė viruso plitimui. Taip jau nutiko su virusais H5N1, kurie pirmą sykį buvo aptikti 1997, o jau nuo 2003-ųjų išplito po visą pasaulį.