| Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Biotechnologijos |
Mokslininkams pirmą kartą pavyko klonuoti beždžionę tokiu pačiu būdu, kaip avytę Dolly (Video)
|
(
(
Kinų mokslininkams pirmiesiems pavyko klonuoti makakas, panaudojus metodą, taikytą ir avytei Doli. Šis įvykis, kaip buvo galima tikėtis, sukėlė daug etinių klausimų. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Beždžionės klonuotos jau ne kartą. Tačiau tai būdavo atliekama, naudojant kitą kitą būdą, nei avytės Doli atveju. Jau apvaisinti embrionai būdavo padalinami į dalis ir išsivystydavo keletas genetiškai identiškų primatų. Doli buvo klonuota, naudojant somatinių ląstelių branduolio perkėlimą – SCNT, kai embrionas „konstruojamas“ iš lytinės ir somatinės (kūno) ląstelės. Iš kiaušialąstės išimtas branduolys buvo pakeistas donoro kūno ląstelės branduoliu. Tokiu metodu pavyko klonuoti peles, kiaules, galvijus, žiurkes ir kitus gyvūnus. O štai bandant tai atlikti su beždžionėmis, kildavo problema: beždžionių tokiu metodu klonuoti nepavyko. Kinų mokslininkai „Doli metodą“ patobulino specialiai makakoms. Mokslininkai panaudojo epigenetinius moduliatorius, kuriuos panaudojo po somatinių ląstelių branduolių perkėlimo . Tyrėjai aktyvavo ar dezaktyvavo apie 2000 embriono vystymąsi veikiančių genų. Geriausiai eksperimentų atlikimui tiko organizmo jungiamojo audinio ląstelės fibroblastai. Jie buvo paimti iš vaisiaus.
Rezultatai puikūs ir netgi tam tikra prasme revoliuciniai. Iš 127 kiaušialąsčių išsivystė 109 embrionai. Iš visų embrionų 79 persodinti 21-ai surogatinei patelei, iš šešios iš jų pastojo. Galiausiai dienos šviesą išvydo du gyvi jaunikliai. Patys tyrėjai SCNT vadina itin sudėtinga procedūra, kuriai reikia itin gerai pasiruošti. Tačiau naujos technologijos ir įgyta patirtis panašius bandymus padės atlikti lengviau, teigia tyrėjai. Kinų mokslininkų gauti rezultatai jau atnaujino diskusijas apie etinę šio klausimo pusę. Teologus labiausiai neramina žmogaus klonavimo galimybė. Kadangi makakos labai panašios į Homo sapiens, Vatikanas jau pavadino beždžionių klonavimo eksperimentus „tikru pasikėsinimu į žmonijos ateitį“. Panašius bandymus su kitaip gyvūnais (ne tik beždžionėmis), bažnyčia vertina nevienareikšmiškai. I. Vedmedenko ▲
| ||||||
Įdomiausi
.png)
100
(0)
.jpeg)
