Genetinė atmintis – vis dėlto yra realybė: eksperimentai parodė, kaip traumuojantis įvykis gali pakeisti vėlesnės kartos palikuonių smegenis ir elgesį

Eksperimentai parodė, kad traumuojantis įvykis gali paveikti spermoje esančią DNR bei pakeisti vėlesnės kartos palikuonių smegenis ir elgesį.

„Nature Neuroscience“ publikuoto tyrimo metu paaiškėjo, kad pelės, apmokytos vengti kvapų, šį vengimą perdavė net savo anūkams. Ekspertų teigimu, šis tyrimas bus svarbus tyrinėjant baimes ir nerimą.

Tyrimo metu gyvūnai buvo išdresuoti, kad bijotų kvapo, panašaus į vyšnių žiedų skleidžiamą kvapą. Tada mokslininkų komanda iš Emorio universiteto (JAV) Medicinos mokyklos nusprendė patyrinėti, kas vyksta spermoje.

Paaiškėjo, kad DNR dalis, atsakinga už jautrumą vyšnių žiedų kvapui, pelių spermoje tapo aktyvesnė. Tiek pelių jaunikliai, tiek jauniklių jaunikliai buvo itin jautrūs vyšnių žiedų kvapui ir vengdavo šio kvapo – nepaisant to, kad niekada gyvenime nesusidūrė su šiuo kvapu.

Taip pat buvo aptikti pokyčiai smegenų struktūroje. Mokslininkų pranešime rašoma, kad tėvų patirtis, įgyta netgi prieš užmezgant naują gyvybę, turėjo didelę įtaką vėlesnių kartų nervinės sistemos struktūrai ir funkcionavimui.

Mokslininkų atradimai suteikia įrodymų apie „kartų kartos epigenetinį paveldimumą“ – kitaip tariant, kad aplinka turi įtakos asmens genetikai, kuri gali būti perduodama kitoms kartoms. Mokslininkai net neturi abejonių, kad tai, kas nutinka spermai ir kiaušinėliui, bus perteikta vėlesnėms kartoms.

Profesorius Marcusas Pembrey iš Londono universiteto koledžo sako, kad šie atradimai yra itin susiję su baimėmis, nerimu ar potrauminio streso sutrikimams – o taip pat suteikia įtikinamų įrodymų, kad tam tikros formos atmintis gali būti perduodama iš kartos į kartą.

Mokslininkas pridūrė, kad tai yra pirmas kartas, kai visuomenės sveikatos mokslininkai į žmonių transgeneracines reakcijas pažiūrėjo rimtai. Jis mano, kad negalėsime suprasti neuropsichiatrinių sutrikimų ar nutukimo, cukraligės bei medžiagų apykaitos sutrikimų, nepažvelgę į tai per kelių kartų genetinę prizmę.

Manoma, kad kvapo vengimo tyrimo metu kvapas galėjo patekti į kraujotaką ir paveikti spermos gamybą – arba buvo siunčiamas signalas iš smegenų į spermą, kad būtų pakoreguotas DNR.

Parengta pagal BBC.