Fantastiškas progresas: „Neuralink“ pademonstravo naujausią smegenų ir kompiuterio sąsajos versiją - štai kaip beždžionė mintimis žaidžia kompiuterinį žaidimą (Video)

Kiek anksčiau kiaulių smegenyse „Neuralink“ implantavo vieną iš savo kompiuterio lustų, kad pademonstruotų, kaip jie gali užfiksuoti nervų veiklą, kai gyvūnai vaikštinėja aplink aptvarą. Šie lustai susideda iš elektrodų masyvų, fiksuojančių neuronų aktyvumo modelius, kuriuos vėliau galima dekoduoti ir paversti įvairių prietaisų įvesties komandomis.

Ankstesni šios srities tyrimai parodė, kaip šias smegenų ir kompiuterio sąsajas galima naudoti dronams, galūnių protezams ir planšetėms valdyti, tiesiog įrašant ir perduodant vartotojo smegenų veiklą, kuri signalizuoja apie jų ketinimus. Tačiau įspūdingiausi žygdarbiai reikalavo, kad šie smegenų implantai būtų pritvirtinti prie kompiuterinių sistemų, jog būtų užtikrintas būtinas pralaidumas perduodamiems signalams.

„Neuralink“ ir daugelio šios srities tyrinėtojų tikslas yra sukurti visiškai belaidę versiją, kuri paralyžių patyrusiems žmonėms suteiktų kur kas didesnę laisvę ir gyvenimo kokybę. Mokslininkų konsorciumas, dirbantis su šia problema, žinomas kaip „BrainGate“, anksčiau šią savaitę atskleidė, kad sukūrė pirmąją belaidę sistemą, perduodančią nervinius signalus panašiu pralaidumu kaip laidinės sistemos. Ji naudoja 200 elektrodų, kad surinktų visą smegenų motorinės žievės signalų spektrą ir perduotų juos į prijungtą belaidį siųstuvą, esantį ant vartotojo galvos.

Siekiant kur kas didesnio detalumo, „Neuralink“ sprendimas, vadinamas „Link“, naudoja 1024 elektrodų matricas, kurios fiksuoja nervinį aktyvumą. Naujausiam ir įspūdingiausiam šios technologijos demonstravimui dvi iš šių elektrodų matricų buvo implantuotos į beždžionės, vardu Pager, smegenų žievę neuroninei veiklai įrašyti, kai ši žaidė kompiuterinį žaidimą naudodamasi vairalazde.

Šie duomenys kas 25 milisekundes per „Bluetooth“ buvo perduodami dekodavimo programinei įrangai, kuri sukuria tam tikrų nervinių modelių ir norimų beždžionės judesių santykio modelį. Taigi, kai kurie veiksmai gali būti susiję su vairalazdės judesiu aukštyn, o kiti gali rodyti judėjimą žemyn. Laikui bėgant, dekodavimo programinė įranga gali nuspėti judesių kryptį ir greitį, remdamasi tiesiog smegenų veikla.

Norėdami parodyti šią galimybę, mokslininkai tiesiog atjungė vairalazdę, o tai leido beždžionei fiziškai judėti norima linkme, tačiau smegenų veikla ir dekodavimo programinė įranga iš tikrųjų judino žaidimo įrankį ekrane.

Nors tai atrodo įspūdinga, demonstracija vis dar yra tik nedidelis „Neuralink“ laiptelis aukštyn, nes jis siūlo tą patį malonumą žmonėms. Tai sukeltų tam tikrų iššūkių, nes paralyžiuotas žmogus negalėtų judinti vairalazdės, kad sukurtų smegenų veiklos modelį, susijusį su jo ketinimais. Tačiau kiti šios srities tyrimai parodė, kaip šią programinę įrangą galima sukalibruoti, kai tiriamieji tiesiog įsivaizduoja, kad atlieka tam tikrus judesius.

Žemiau esančiame vaizdo įraše galite pamatyti, kaip beždžionė Pager mintimis žaidžia kompiuterinį žaidimą: