2023 m. Nobelio premija. Skelbiami chemijos srities laureatai. Tarp jų – rusas

2023 m. Nobelio chemijos premiją gavo mokslininkai Mungi Bawendi,  Louisas Brusas  ir Aleksijus Jekimovas.

Mokslininkai buvo apdovanoti premija už kvantinių taškų atradimą ir plėtrą, rašoma Nobelio svetainėje.

„2023 m. Nobelio chemijos premija skirta už kvantinių taškų atradimą ir kūrimą – nanodaleles, tokias mažas, kad jų dydis lemia jų savybes. Šios dalelės turi unikalių savybių ir dabar skleidžia šviesą iš televizorių ekranų ir LED lempų. Jos katalizuoja cheminių medžiagų reakcijas ir jų skaidri šviesa gali apšviesti naviko audinius chirurgui“ , – teigia komitetas.

Įdomu tai, kad likus kelioms valandoms iki Nobelio chemijos premijos laureatų paskelbimo Švedijos karališkoji mokslų akademija išsiuntė laišką, kuriame buvo įvardijami premijos laureatų vardai. „Reuters“ žurnalistai manė, kad laiškas buvo išsiųstas per klaidą.

BREAKING NEWS
The Royal Swedish Academy of Sciences has decided to award the 2023 #NobelPrize in Chemistry to Moungi G. Bawendi, Louis E. Brus and Alexei I. Ekimov “for the discovery and synthesis of quantum dots.” pic.twitter.com/qJCXc72Dj8

— The Nobel Prize (@NobelPrize) October 4, 2023

Ką atrado 2023 m. chemijos premijos laureatai?

Premijos laureatais tapo amerikiečiai Mungi Bawendi iš Masačusetso technologijos instituto ir Luisas Brusas iš Kolumbijos universiteto, taip pat rusas Aleksejus Jekimovas iš „Nanocrystals Technology Inc“.

Komitetas teigia, kad devintojo dešimtmečio pradžioje fizikas A. Jekimovas sugebėjo spalvotame stikle sukurti kvantinius efektus, kurie priklauso nuo dalelių dydžio. Spalva atsirado dėl vario chlorido nanodalelių.

Po kelerių metų Louisas Brusas pirmasis mokslininkas pasaulyje įrodė, kad kvantiniai efektai priklauso nuo skystyje laisvai plūduriuojančių dalelių dydžio.

O 1993 m. Mungi Bawendi sukėlė revoliuciją cheminėje kvantinių taškų gamyboje, kuri leido sukurti beveik tobulas daleles.

Mokslininkų trijulės tyrimai atnešė didelę naudą žmonijai. Kvantiniai taškai dabar apšviečia kompiuterių monitorius ir televizorių ekranus, pagrįstus QLED technologija. Juos taip pat naudoja biochemikai ir gydytojai.

Tyrėjai mano, kad ateityje jie galėtų prisidėti kuriant lanksčią elektroniką, mažyčius jutiklius, plonesnius saulės elementus ir užšifruotą kvantinį ryšį.

Priminsime, kad pernai Nobelio chemijos premija buvo įteikta mokslininkams Carolyn Bertozzi, Mortenui Meldahlui ir Barry Sharplessui, išradusiems paprastą būdą sujungti molekules.