Pasaulyje vos 25 gramai. Rečiausias elementas Žemėje. Gali išgydyti vėžį! (Video)

Šiandien periodinėje elementų lentelėje yra 118 patvirtintų elementų, tačiau kasdieniame gyvenime sutinkame tik penkis iš jų, rašo „IFLScience“.

Deguonis, silicis, aliuminis, geležis ir kalcis – tai penki Žemėje labiausiai paplitę elementai. Pusė atomų, su kuriais susiduriame kiekvieną dieną, yra deguonis, todėl jis yra gausiausias elementas planetoje.

Kitame spektro gale yra astatis (85 elementas, At), rečiausias natūralus elementas Žemėje. Mokslininkų teigimu, planetoje tuo pačiu metu yra mažiau nei 25 gramai šio elemento. Jis toks retas, kad mokslas vis dar neturi pagrindinės informacijos apie šį elementą, pavyzdžiui, kaip jis atrodo.

Pirmą kartą astatis susintetintas 1940 m. Kalifornijos universitete, Berklyje, JAV.

Pavadinimas „astatis“ kilęs iš graikiško žodžio, reiškiančio „nestabilus“, ir tai labai tinkamas apibūdinimas. Reikalas tas, kad šis elementas yra neįtikėtinai radioaktyvus, jo pusamžis (laikas per kurį medžiagą sudarančių dalelių kiekis sumažėja perpus) yra šiek tiek daugiau nei aštuonios valandos, net ir stabiliausio izotopo astatis-210. Todėl net jei mokslininkams pavyksta jį išgauti, po 24 valandų liks tik 1/8 elemento kiekio, o likusi dalis suirs į bismutą-206 arba polonį-210.

Tačiau dauguma astačio formų yra dar nestabilesnės, jų pusamžis yra viena sekundė ar mažiau.

Laisva forma elementas tampa dar nestabilesnis: jis toks radioaktyvus, kad surinkus pakankamai jo, kad būtų galima stebėti plika akimi, astatis tiesiogine prasme išgaruoja veikiamas išsiskiriančios šilumos.

Nepaisant to, mokslininkai vis dar gali tiesiogiai tirti elementą, tačiau jis turi būti sukurtas dirbtinai naudojant branduolines reakcijas: bombarduojant bismutą-209 alfa dalelėmis.

Todėl didžioji dalis informacijos apie elementą buvo gauta atlikus teorinius darbus. Pavyzdžiui, mokslininkai mano, kad astatis atrodo kaip juoda kieta medžiaga, nes yra periodinės lentelės halogenų stulpelyje. Yra žinoma, kad halogenai įgauna tamsesnius atspalvius, kai tampa sunkesni: fluoras yra bespalvis, chloras yra geltonai žalias, bromas yra rausvai rudas, o jodas yra tamsiai pilkai violetinis, todėl logiška, kad astatis, kitas halogenas sąraše, yra dar tamsesnis.

Tačiau šis teiginys negali būti vadinamas tiksliu, nes elementas gali priklausyti metalams. Cheminėse reakcijose astatis veikia kaip halogenas, o kartais ir kaip metalas, todėl jį sunku klasifikuoti net ekspertams.

Nepaisant to, astatis gali turėti labai svarbių praktinių pritaikymų. Skildamas elementas išskiria α (alfa) daleles – radioaktyviąsias daleles, susidariusias iš dviejų protonų ir dviejų neutronų derinio, kurios dėl įvairių priežasčių yra tikrai naudingos atakuojant vėžines ląsteles.

Jei mokslininkai galėtų prijungti astačio izotopus prie vėžį nukreipiančių molekulių, jie galėtų sukurti priešvėžinį gydymą, kuris galėtų „perpjauti“ vėžinės ląstelės DNR ir palikti aplinkinius audinius santykinai nepažeistus. Kalbant apie galimus vėžio gydymo būdus, ekspertai sako, kad „niekas net negali priartėti prie tokio paties tikslinio veiksmingumo“.

Žinoma, visa tai turi gana rimtą įspėjimą: tyrėjai pirmiausia turi susipažinti su šia medžiaga. Kadangi jis toks retas ir nepastovus, tai nėra lengva užduotis.