Nematomas pavojus. Kontaktiniai lęšiai, dantų siūlas ir kosmetika. Kas yra amžinieji teršalai?

Kad ir kaip nesmagiai tai skambėtų, tačiau tai yra tiesa. Pasaulyje, kuris darosi vis komfortiškesnis gyventi, neigiamos žmogaus veiklos pasekmės tampa vis akivaizdesnės ir grėsmių mūsų planetai tik daugėja.

Ribojimai įvesti neseniai

Viena iš jų – šiais metais 90-metį švenčiantys vadinamieji amžinieji teršalai – PFAS. Per- ir poli- fluoralkilintos medžiagos prasiskverbė į mūsų aplinką jau seniai ir kelia nuolatinį pavojų gamtos ekosistemoms ir žmonių sveikatai.

Pasak Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto (KTU CTF) Aplinkosaugos inžinerijos katedros mokslininkės Ingos Urniežaitės, ilgą laiką šios medžiagos buvo naudojamos visiškai nevaržomai ir nekontroliuojamai.

„Europoje pirmąjį projektą, susijusį su PFAS pavojais ir jų kiekio tyrimais vandens telkiniuose pradėjo vykdyti Stokholmo universitetas 2006 m., o pirmieji apribojimai šių medžiagų naudojimui įsigaliojo tik 2009 m.

PFAS grupė – keliolika tūkstančių žmogaus sukurtų medžiagų, dėl juose esančios vienos iš pačių stipriausių cheminių jungčių – fluoro-anglies jungties, įgavusios išskirtinį atsparumą karščiui, riebalams, purvui ir vandeniui“, – pasakoja KTU mokslininkė.

Jos teigimu, savybės, nulėmusios daugybę PFAS panaudojimo būdų, kartu kelia ir didžiausią pavojų aplinkai. Šios medžiagos pasklinda ir išlieka aplinkoje nesuirę tol, kol nėra iš jos pašalinamos aktyviais valymo metodais. Jos kaupiasi dirvožemyje, vandenyje ir net gyvuose organizmuose. Patekusios į žmogaus organizmą gali sutrikdyti endokrininės sistemos veiklą, sukelti vystymosi sutrikimus, inkstų ir kepenų pažeidimus, galimai paskatinti vėžinius susirgimus.

„Ne veltui paminėti spragėsiai – Masačiusetso vėžį sukeliančių medžiagų tyrimų instituto mokslininkai (Silent Spring Institute, Massachusetts, JAV) nustatė, kad spragėsių, gaminamų mikrobangų krosnelėje, vartojimas buvo susijęs su padidėjusia PFAS koncentracija kraujo serume.

Migracija iš fluorintų riebalams atsparių dangų, dažniausiai naudojamų kukurūzų spragėsių maišeliams ir greito maisto pakuotėms gaminti, yra vienas iš PFAS patekimo į žmogaus organizmą kelių“ – perspėja I. Urniežaitė.

PFAS – kiekvieną dieną, kiekvienuose namuose

Namuose šių medžiagų taip pat gali turėti: maisto produktai (daugiausiai – žuvis ir subproduktai), asmens priežiūros priemonės, įskaitant šampūną, kosmetikos priemonės (nagų lakas, blakstienų tušas), dantų siūlas, tualetinis popierius, higieniniai įklotai, skalbimo priemonės, sporto rūbai, neperšlampantys drabužiai ir batai, skėčiai, mobilieji telefonai, čiužiniai, tapetai, kilimai – ir tai toli gražu ne visas sąrašas.

Dėl itin didelio PFAS paplitimo mūsų kasdien naudojamuose gaminiuose, jų gausu mūsų namuose susidarančiose nuotekose. Šių metų balandžio 10 dieną Europos Parlamentas nubalsavo už atnaujintą Miesto nuotekų valymo direktyvą, kurioje didelis dėmesys yra skiriamas aktualiausioms vandens taršos problemoms spręsti.

KTU mokslininkė sako, kad direktyvoje numatyta stiprinti įvairių visuomenės sveikatos parametrų (SARS-CoV-2 virusas ir jo atmainos, poliomielito, gripo virusai ir kt.) ir didelį susirūpinimą keliančių teršalų (įskaitant PFAS) stebėseną, o taip pat didžiųjų miestų nuotekų valymo įrenginiuose diegti papildomas nuotekų valymo sistemas mikroteršalų šalinimui.

Dėl didelio PFAS stabilumo ir juose esančio fluoro, šių teršalų skaidymas tampa ypatingu iššūkiu. Todėl naujų technologijų vandens valymui vystymas yra viena iš prioritetinių veiklų vykdant mokslinius tyrimus ir  siekiant pritaikyti sukurtas technologijas pramonėje.

Bandys valyti Kauno vandenį

KTU Aplinkosaugos inžinerijos magistrė Judita Švaikauskaitė, studijų metu gaminusi ir tyrinėjusi iš polivinilo alkoholio gaminamas hidrogelio granules, džiaugiasi, kad turinčios unikalią savybę – labai porėtą struktūrą medžiagos, gali būti pritaikytos mikroteršalų šalinimui iš užteršto vandens. „Aplinkosaugos srityje matau didžiulį potencialą ir daug neatidėliotinų iššūkių, kuriuos turime spręsti nedelsdami“, – teigia Judita.

Šiuo metu Lietuvoje yra įgyvendinamas į PFAS ir kitų mikroteršalų šalinimo iš nuotekų technologijos kūrimą orientuotas „Interreg Baltijos jūros regiono“ programos tarptautinis projektas EMPEREST. Projekto vykdymo metu kuriama technologija apjungia inovatyvius mikroteršalų šalinimo metodus – nuotekų ozonavimą ir filtravimą aktyvintomis anglimis. Vienas iš projekto partnerių – bendrovė „Kauno vandenys“ – išbandys sukurtos technologijos efektyvumą valant Kaune susidarančias nuotekas.

Surinkta informacija bus tikslingai panaudota ruošiantis nuotekų valyklos išplėtimui ir diegiant papildomus valymo procesus efektyvesniam teršalų šalinimui. Taip pat tai bus puiki proga itin paklausios specialybės studentams iš arti susipažinti su naujausių technologijų testavimu ne tik laboratorijose, bet ir pramoniniame lygmenyje.

KTU mokslininkė I. Urniežaitė sako, kad deja, dėl PFAS naudojimo itin plačiu mastu, šiandien visiškai išvengti šios medžiagos mūsų aplinkoje neįmanoma, tačiau yra keletas priemonių, kurių galime imtis kiekvienas iš mūsų, kad sumažintumėme PFAS savo namuose ir gamtoje.

„Šiandien jau tikrai galime rinktis produktus, ant kurių nurodoma, kad jie pagaminti nenaudojant PFAS: atsisakyti nesvylančių keptuvių, turinčių PFAS junginių, įdėmiai skaityti neperšlampančių drabužių ir batų etiketes, ar atsinešti savo indą įsigyjamam maistui.

Ir, be abejo, jei negalite gyventi be spragėsių, gal verta pagalvoti apie spragėsių aparatą arba tiesiog kepti juos puode ar orkaitėje! Nepamirškite paskatinti artimųjų ir aplinkinių domėtis gaminių sudėtimi ir sąmoningai pirkti gaminius be PFAS. Tokiu būdu ne tik sumažinsime amžinųjų teršalų patekimą aplinką, bet ir atversime kelią saugesnėms plataus vartojimo produktų alternatyvoms“, – pabrėžia ji.