Nafta galėjo formuotis ne tik iš gyvų organizmų liekanų, bet ir iš metano?

Lorenso Livermoro (Lawrence Livermore National Laboratory) nacionalinės laboratorijos mokslininkai superkompiuteriais sumodeliavo, kas nutiktų anglies ir vandenilio atomus nuleidus į 60 – 150 km gylį, kur tvyro aukšta temperatūra ir didžiulis slėgis.

Tyrimo metu mokslininkai nustatė, jog +1227ºC temperatūroje ir esant 50 tūkst. atmosferų slėgiui, metano molekulės gali susijungti į angliavandenilius su didesniu anglies atomų kiekiu. Tokia terpė egzistuoja maždaug 112 km gylyje. Anot tyrėjų, susijungimo procesus paspartina metano sąveika su metalų ar anglies atomais.

Metano molekulę CH₄ sudaro vienas anglies ir keturi vandenilio atomai. Aukštesnieji angliavandeniliai (propanas, butanas) anglies atomų turi daugiau.

Maždaug 99 proc. naftoje ir gamtinėse dujose esančių angliavandenilių susiformavo iš suslėgtų ir įkaitintų senovėje egzistavusių gyvų organizmų liekanų, kurios geologinių procesų buvo nugramzdintos į 8-16 km gylį.

Jog angliavandeniliai gali būti nebūtinai vien nebiogenetinės kilmės, tikėjo jau kai kurie dviejų pastarųjų šimtmečių mokslininkai. Kai kuriuose Saulės sistemos kūnuose egzistuojantys didžiuliai metano kiekiai byloja, jog angliavandeniliai gali susiformuoti ir be organinių sudedamųjų dalių. Tiesa, visa tai kol kas – tik teorinės prielaidos, kadangi aptikti nebiogeninės kilmės naftos klodų dar niekam nėra pavykę.

Tyrimo autoriai neskelbia, kur tiksliai būtų galima tokių naftos išteklių ieškoti ir kiek giliai į Žemės gelmes šie galėjo migruoti. Tyrimo rezultatai iliustruoja tik tiek, jog nebiogeninės kilmės vandenilių susiformavimas techniškai yra įmanomas. Galbūt tokių telkinių būtų galima aptikti plutos lūžių vietose ar subdukcinėse zonose.

„Nedrįstume vienareikšmiškai tvirtinti, jog nebiogeninės kilmės angliavandenilių gelmėse tikrai yra, – pabrėžia viena iš tyrimo autorių Džiulija Gali (Giulia Galli). – Mes teigiame, jog tam tereikia atitinkamo slėgio ir temperatūros.“