Nobelio chemijos premija - už tyrimus, atvėrusius kitokį požiūrį į ląsteles

Švedijos karališkoji mokslų akademija skyrė šia premiją „už receptorių, sujungtų su G baltymu (G-protein-coupled receptors, GPCR), tyrimus“.

Šie dariniai, įsitvirtinę ląstelių paviršiuje, lemia jautrumą šviesai, kvapams, skoniui ir įvairioms organizme cirkuliuojančioms cheminėms medžiagoms. Jie taip pat atsakingi už ląstelių tarpusavio sąveiką.

Žmogaus organizme šios klasės receptorių esama apie 1 000 rūšių; jie reaguoja į įvairias chemines medžiagas, tokias kaip hormonas adrenalinas. Nors apdovanojimas skirtas chemijos srityje, šie tyrimai daugiausiai naudos duoda medicinai, mat GPCR receptoriai yra apie pusės visų vaistinių preparatų taikinys.

„Apie pusės vaistų poveikis pasireiškia per su G baltymais sujungtus receptorius“, - nurodė Nobelio komitetas, pridūręs, kad šių receptorių sandaros ir funkcijų supratimas prisidėjo prie didelės pažangos medicinos tyrimuose.

Komiteto narys Svenas Lidinas sakė: „Žinojimas, kaip jie atrodo ir kaip veikia suteiks mums įrankius... (kurti) geresnius vaistus, pasižyminčius mažesniu šalutiniu poveikiu.“

69 metų R.Lefkowitzas užima biomedicinos ir biochemijos profesoriaus pareigas Šiaurės Karolinoje veikiančiame Duke'o universitete, o 1955 metais gimęs B.Kobilka yra Kalifornijoje veikiančio Stanfordo universiteto Medicinos mokyklos molekulinės ir ląstelių fiziologijos profesorius.

Per telekonferenciją su Švedijos žurnalistais R.Lefkowitzas pripažino, kad neišgirdo telefono skambučio, kai jam mėginta pranešti džiugią naujieną. „Kietai miegojau, kai suskambo telefonas. Aš jo neišgirdau. Turiu jums pasakyti, kad miegodamas įsidedu kamštukus į ausis, todėl žmona niuktelėjo man alkūne - “tau telefonas„. Ir štai - visiškas sukrėtimas ir staigmena“, - pasakojo mokslininkas.

R.Lefkowitzas pripažino, kad ši žinia jį išmušė iš vėžių.

„Kol kas niekam nesakėme, - teigė jis. - Planuoju vykti į biurą. Ketinau apsikirpti - kaip matot, man to reikia; tačiau bijau, kad (šiuos planus) tikriausiai teks atidėti.“

„Manau, biure bus beprotiška diena“, - pridūrė tyrėjas.

Tuo tarpu B.Kobilka sakė didžiąją naujieną sužinojęs apie 2 val. 30 min. vietos laiku - po to, kai Nobelio komitetas dukart paskambino jam į namus. Mokslininkas sakė nespėjęs atsiliepti į pirmąjį skambutį, tačiau paskambinus antrąkart pasikalbėjo su penkiais komiteto nariais.

„Jie perdavinėjo telefoną vienas kitam ir mane sveikino. Manau, jie taip elgėsi, kad tikrai jais patikėčiau. Kai skambina vienas žmogus, tai gali būti pokštas, bet kai tau skambina penki žmonės, kalbantys aiškia švediška tarsena, tuomet tai ne pokštas“, - pasakojo jis.

Akademija nurodė, jog ilgą laiką buvo paslaptis, kaip ląstelės reaguoja į aplinką ir prisitaiko prie pakitusių sąlygų: pavyzdžiui, kai adrenalinas padidina kraujospūdį ir priverčia širdį dažniau plakti.

Mokslininkai įtarė, kad ląstelių paviršiuje esama kokių nors hormonų receptorių. Panaudojęs radioaktyvias medžiagas, R.Lefkowitzas sugebėjo išaiškinti adrenalino receptorius ir pradėjo suprasti jų veiklos mechanizmą.

Tuo tarpu B.Kobilkos darbai padėjo tyrėjams nustatyti, kad egzistuoja visa panašios struktūros receptorių grupė, kuri dabar vadinama GPCR.

R.Lefkowitzas ir B.Kobilka pasidalys 8 mln. Švedijos kronų (930 940 eurų).

Praėjusiais metais Nobelio už pasiekimus chemijos srityje atiteko Izraelio mokslininkui Danieliui Shechtmanui, atradusiam kvazikristalus.