Aspartamas: nekaltas saldiklis ar legalūs nuodai?

Laikui bėgant, dalis kenksmingų priedų patenka į draudžiamų naudoti maisto priedų sąrašą ir išnyksta iš mūsų valgiaraščio, tačiau dėl kai kurių jų naudojimo ilgus metus vyksta mūšiai tarp gamintojų, mokslininkų ir už prekių saugą atsakingų institucijų.

Jei vertintume ginčų ir kovų už ir prieš maisto priedą laikotarpį, vienas iš priedų rekordininkų būtų aspartamas, žymimas E951 kodu. Pastaruoju metu, slepiant šį kodą, produkto etiketėje įrašomas toks sakinys: „Sudėtyje yra fenilanino šaltinis“. Tačiau pradėkime nuo aspartamo atsiradimo ir neįtikėtinai plataus paplitimo istorijos.

Kartais atsitinka taip, kad kuriant produktą, paaiškėja tokios jo savybės, kad apie pirminį panaudojimą tiesiog pamirštama. Tampa tiesiog komerciškai naudingiau naudoti mokslininkų kūrinį kitam tikslui. Būtent taip atsitiko su aspartamu. 1965 metais „G. D.Searle“ kompanijos chemikas Džeimsas M. Šlatteris susintetino naują cheminę medžiagą, kuri, kaip buvo tikimasi, turėjo tapti veiksminga priemone skrandžio opaligei gydyti. Tačiau daug patrauklesne savybe tapo naujos medžiagos saldumas (aspartamas yra saldesnis už cukrų 160–200 kartų). Taip pat šio priedo atsiradimui rinkoje įtakos turėjo ir tai, kad 1981 metais, kai JAV aspartamas buvo galutinai pripažintas tinkamu naudoti (rinkoje jis pasirodė anksčiau, bet 1980 m. jo naudojimas buvo uždraustas), jau buvo aiškus daug seniau pradėto naudoti priedo sacharino galimas neigiamas poveikis žmogaus sveikatai. Sacharinas žymimas kodu E954, sukurtas 1879 m. ir maisto pramonėje pradėtas plačiai naudoti nuo 1950-ųjų.

Jau pats aspartamo įvedimas į rinką neapsiėjo be skandalų. 1977 m. JAV federalinis teisingumo departamentas įpareigojo federalinius prokurorus iškelti bylą dėl netinkamai atliktų aspartamo vartojimo saugos testų. Tačiau byla buvo numarinta, ir tik 1986 m. buvo pradėtas tyrimas dėl pačių federalinių prokurorų veiklos. Suprantama, po 1981 m. suteikto leidimo naudoti produktą, šis tyrimas buvo beprasmis.

Tad panagrinėkime kas yra tas aspartamas. Tai – asparto rūgšties ir fenilalanino dipeptidas (dviejų aminorūgščių junginys). Jis nėra labai stabilus, ir esant vos +30°С pradeda irti, išskirdamas fenilalaniną ir metanolį, o dalis skilimo produktų virsta skruzdžių rūgštimi ir formaldehidu. Todėl šis saldiklis naudojamas tik termiškai neapdorojamų produktų gamyboje ir – ypač plačiai – gaiviųjų gėrimų gamyboje.

Nors aspartamo gamintojų užsakyti tyrimai rodo, kad po skilimo metanolio kiekis yra ypatingai mažas ir nesukelia neigiamo poveikio sveikatai, tačiau JAV karo lakūnams išleistame nurodyme draudžiama prieš skrydžius vartoti gaiviuosius gėrimus būtent dėl neigiamo metanolio poveikio regėjimui. Cheminio aspartamo nestabilumo problemą savo skunde, pateiktame JAV kongresui, dar 1985 m. nurodė ir 95 % JAV nealkoholinių gėrimų gamintojų vienijanti Nacionalinė nealkoholinių gėrimų gamintojų asociacija (NSDA). Taigi vasarą, prieš pirkdami iš įkaitusios parduotuvės vitrinos gaivųjį gėrimą ar laikydami jau nupirktą karštyje, būtinai prisiminkite apie šią neigiamą aspartamo savybę.

Bet galimas metanolio poveikis – tik menka problemų dalis. JAV produktų ir vaistų kontrolės valdybos (FDA) duomenimis, net 80 proc. dėl maisto priedų pateiktų skundų yra būtent skundai dėl aspartamo poveikio. Tarp patvirtintų 92 ūmių apsinuodijimo aspartamu atvejų yra užfiksuoti: galvos skausmų ir svaigimo, nuovargio, regėjimo ir klausos sutrikimų, odos pažeidimų atvejai.

Didžiausias smūgis aspartamo reputacijai tapo dar 80–jų pradžioje šį maisto priedą gaminusiai kompanijai pateikti 780 moterų ieškiniai. Moterys teigė, jog būtent aspartamas sukėlė joms gimdos uždegimus ir vaisiaus pažeidimus. Ieškiniai buvo pripažinti pagrįstais, o tuometinis aspartamo gamintojas – kompanija „G. D.Searle“ – buvo priversta ne tik išmokėti per 28 milijonus dolerių kompensacijų, bet ir parduoti aspartamą gaminusią dukterinę kompaniją. Beje, kompanijos pirkėja tapo labai gerai visiems besidomintiems genetiškai modifikuotais organizmais (GMO) žinoma ir šios srities lyderė – kompanija „Monsanto“, kurį aspartamui gaminti naudoja „NutraSweet“ prekės ženklą.

Nevyriausybinės organizacijos „Mission Possible“ aktyvistė Betty Martini taip apibūdino šį saldų priedą: „Aspartamas – tai vienintelis genetiškai modifikuotas produktas, kurio poveikis, kaip neginčijamai įrodyta, buvo daug sveikatos sutrikdymo atvejų ir net mirčių. Tai vienintelis JAV maisto priedas, kurio žymėjimas yra privalomas visoje šalies teritorijoje“. Mums, gyvenantiems pagal ypač griežtas prekių ženklinimo taisykles, nustatytas ES direktyvomis, gal ir keista pasirodytų sieti privalomą maisto priedo žymėjimą su jo kenksmingumu. Tačiau JAV, kur įstatymai, reglamentuojantys informaciją vartotojams nėra tokie griežti kaip ES, aspartamo privalomas žymėjimas prilygsta privalomam rūkymo kenksmingumo žymėjimui ant kiekvieno cigarečių pakelio. Tiesa, reikia patikslinti, kad Betty Martini ne visiškai teisingai jį pavadino genetiškai modifikuotu produktu, nes aspartamas yra cheminis, o ne GMO produktas. Vis dėlto šio maisto priedo kenksmingumo, įrodyto nepriklausomais tyrimais, tai nepaneigia.

Vienas iš dažniausiai pastebimų dirbtinių saldiklių poveikių – troškulys, greitai atsirandantis po gaiviųjų gėrimų vartojimo. Seilės prastai nuplauna aspartamo likučius burnoje, tad jau po trumpo laiko ir vėl norisi gerti.

O kaip aspartamo klausimas sprendžiamas Europos Sąjungoje ir tuo pačiu Lietuvoje? Aspartamas buvo pradėtas naudoti dar 1974-aisiais Jungtinėje karalystėje, tačiau galutinai jo naudojimas ES reglamentuotas 1994 m. Pagal 94/35/EC direktyvą nustatomi galimi didžiausi saldiklio kiekiai produktuose. Tą pati direktyva patvirtina draudimą naudoti aspartamą vaikams iki 4 metų skirtuose produktose.

Nuo to laiko jau buvo pradėti net 5 tyrimai dėl šio saldiklio vartojimo saugumo. Per 2011m. pradėtą ir 2012 m. liepą pasibaigusį tyrimą turėjo būti nustatyta, ar tikrai aspartamas skatina priešlaikinį gimdymą ir ar egzistuoja jo kancerogeninis poveikis. Kol kas šio tyrimo visa ataskaita nėra viešai paskelbta, bet žinoma, kokie iki tol buvę tyrimai sukėlė didelį susirūpinimą.

Tai kancerogeninis tyrimas su pelėmis, maitintomis pašaru, kurio sudėtyje yra aspartamo. Jį atliko onkologas Morandas Soffrittis iš Italijos. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog pelėms, kurios buvo maitinamos pašaru su cheminiais saldikliais, yra didesnė rizika susirgti kepenų ir plaučių vėžiu.

Epidemiologinis tyrimas, kuriame dalyvavo 60 tūkstančių nėščių moterų, atliktas mokslininko iš Islandijos Thorhalluro Halldorssono, atskleidė, jog egzistuoja ryšys tarp suvartojamų dirbtinių gaiviųjų gėrimų saldiklių ir padidėjusios pirmalaikio gimdymo tikimybės.

Na, o kol mes laukiame tyrimo išvadų, kiekvieno reikalas tikėti ar netikėti jau žinoma informacija apie aspartamą. Tiems, kas vis tik nenori atlikinėti eksperimentų su savo organizmu, žemiau pateikiama informacija, kaip aptikti aspartamą jūsų perkamame gėrime, saldainyje ar kramtomojoje gumoje.

Aspartamas gali slėptis ne tik po kodu E951 – jo buvimą patvirtina ir šie prekės ženklai (ypač svarbu žinoti perkantiems produktus ne ES teritorijoje, kai šio saldiklio žymėjimas nėra privalomas): „NutraSweet“ (JAV, ES), „Аспамикс“ ( Rusijoje naudojamas aspartamo, sacharino ir ciklomato saldiklių mišinys), „Miwon“ (Pietų Korėja), „Fermentologa“ (Meksika), „Ajinomoto“ (Japonija).

Didžiausia tikimybė gauti asparatamo yra kramtant kramtomą gumą ar geriant saldžius gaiviuosius gėrimus. Ypač būkite atsargūs pirkdami pigius, ilgą vartojimo laiką turinčius gėrimus. Nors kaina ne visuomet gali būti rodiklis. Nuo 1992-ųjų aspartamas naudojamas dietiniais vadinamuose „Coca–Cola“ ir „Pepsi“ kompanijų gėrimuose. Tiesa, pastaroji jau paskelbė, kad 2013-aisiais ketina keisti „Diet Pepsi“ gėrimo receptūrą ir nebenaudoti aspartamo.

Tačiau svarbiausia – karštą vasaros dieną venkite kaitroje laikytų gėrimų.