Atradimas deimanto viduje - naujas, mokslui dar nežinomas mineralas

Juvelyrui tokios žymės yra tik paprasčiausi defektai, kurie mažina brangakmenio vertę – tuo tarpu mokslininkams jie gali būti be galo svarbūs, o, galbūt net keičiantys visas žinias apie Žemės sudėtį ir chemines reakcijas, vykusias prieš milijardus metų.

Ir štai Kanados mokslininkai neseniai atrado tai, ko dar niekas niekada nėra matęs – naują, mokslui nežinomą mineralą, kuris turi itin keistą cheminę sudėtį. Ši medžiaga buvo pasislėpusi mažyčiame deimante, rastame Pietų Afrikoje.

Iš tiesų net patys mokslininkai stebisi, kaip jiems pavyko pastebėti tokį nedidelį deimanto defektą – tai tik kruopelytės dydžio tamsiai žalia dėmė, kurią pamatyti įmanoma tik su padidinamuoju stiklu.

Naujasis mineralas buvo pavadintas „goldšmititu“ (KNbO3) – norvegų geochemiko Victoro Moritzo Goldschmidto (1888-1947 m.) garbei.

Dar niekur nematytas mineralas

Nors pats deimantas – o ir jo viduje esantis mineralas – yra itin kuklaus dydžio, jo vertė – neįkainojama. Tai visiškai naujas mineralas, apie kurį mokslininkai anksčiau nežinojo. Jie sako, kad mineralas savyje laiko informaciją apie chemines reakcijas iš labai senų laikų ir mums nepasiekiamų Žemės vietų.

„Goldšmititas turi didelę niobio, kalio ir lantano bei cerio (gana reti elementai) koncentraciją, tuo tarpu likusią mineralo masę sudaro magnis ir geležis“, – aiškina Albertos provincijos (Kanada) universiteto magistrantė Nicole Meyer.

„Kalis ir niobis sudaro nemažą dalį šio mineralo – o tai reiškia, kad jis turėjo susiformuoti išskirtinio proceso metu, kai į vieną vietą buvo sukaupti šie neįprasti elementai“, – teigia mokslininkė.

Manoma, kad šis miniatiūrinis tamsiai žalio mineralo pavyzdys susiformavo 170 km po žeme, 1190° temperatūroje. Kadangi ši medžiaga buvo rasta deimante, mokslininkai daro prielaidą, kad tiek mineralas, tiek pats deimantas formavosi lygiai tuo pat metu, tokiose pačiose sąlygose.

Išskirtinė vieta

Deimantą, kuris savyje saugojo dalelę Žemės istorijos, mokslininkai atrado Pietų Afrikoje esančioje Koffielfonteino kasykloje, regione, kurį apima Kapvaal kratonas – tai vienintelė pasaulyje vieta, kurioje dar randama 3,6-2,5 mlrd. metų senumo Žemės plutos.

Būtent šioje vietoje yra randami seniausi pasaulyje akmenys, o tai suteikia mokslininkams išskirtinę galimybę juos tyrinėti ir taip sužinoti daugiau informacijos ne tik apie Žemės istoriją, bet ir jos mantiją.

Žemės mantija – tai tas sluoksnis, kuris slepiasi tarp plutos ir branduolio. Ji yra maždaug 2900 km storio, tuo tarpu Rusijos mokslininkams yra pavykę po žeme pasikasti kiek daugiau nei 12 km – beje, tai kol kas nepagerintas rekordas, o giliausia vandenyno vieta – Marianų įduba yra 11 km gylio.

Apie Žemės mantiją mokslininkai žino labai mažai – o itin mažai yra žinoma apie daug giliau esančias jos vietas. Tiesą sakant, nemažai mokslininkų teigia, kad apie tai, kas slypi mums po kojomis, žinome mažiau, nei apie tai, kas yra mūsų Saulės sistemos pakraščiuose.

Beje, pati medžiaga tiek laiko sugebėjo išlikti vien dėl to, kad pateko į deimanto vidų. Mokslininkai sako, kad tai tikrai puiki laiko kapsulė, kurioje galima išlikti labai ilgą laiko tarpą.

„Deimantai yra labai tvirti, o tai leidžia jame įstrigusius mineralus išlaikyti milijardus metų. Tuo tarpu mokslininkams tai suteikia galimybę patyrinėti senovines chemines reakcijas ir giliausias Žemės mantijos vietas“, – rašo mokslininkai.

Parengta pagal „Science Alert“, „IFLScience“ ir „Live Science“.