Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Chemija |
Mikroskopinės plastiko dalelės randamos net ir atokiausiuose pasaulio kampeliuose – nuo vandenyno dugno iki Arkties ledo. Taip pat plastiko galima rasti ir mūsų organizmuose. Mes kasdien įkvepiame mikroplastiko detales, valgome jas ir netgi geriame vandenį, kuriame jų yra. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Plastikas biologiškai nesuyra. Vietoje to, jis suskyla į mažesnes daleles ir galiausiai atsiduria visur, įskaitant maisto grandinę. Gabalėliai, kurie yra mažesni nei 5 milimetrų ilgio (panašaus dydžio kaip sezamo sėklos), yra vadinami „mikroplastiku“. Paskelbta dešimtys tyrimų apie mikroplastiką, tačiau mokslininkų bendruomenė, siekianti suprasti, kiek plastiko mes suvartojame ir koks kenksmingas jis gali mums būti, dar tik palietė ledkalnio viršūnę. Neseniai Tarptautinio pasaulio gamtos fondo atliktas tyrimas parodė, kad žmonės per savaitę gali nejučia suvartoti tiek plastiko, kad iš jo būtų galima pagaminti kredito kortelę. Toks plastiko kiekis gaunamas ne tik geriant vandenį, bet ir iš kitų šaltinių – pavyzdžiui valgant jūros gėrybes (austres, midijas, krevetes), kurios dažniausiai valgomos jų nesmulkinant ir nepjaustant, todėl suvartojamas ir jų virškinimo sistemoje esantis plastikas. Remiantis minėto tyrimo rezultatais, naujienų agentūra „Reuters“ pateikė pavyzdžius, parodančias suvartojamo plastiko kiekį įvairaus laikopjūviais.
Prie Tarptautinio pasaulio gamtos fondo tyrimo dirbusi Thava Palanisami iš Niukaslo univeristeto (Australija) sako, kad plastiką mes naudojame ištisus dešimtmečius, tačiau iki pat šiol nesuvokiame mikro ir nano dydžio plastiko dalelių poveikio mūsų sveikatai. Jos teigimu, mes tik žinome, kad mes jį vartojame – ir kad jis yra toksiškas. O tai kelia nerimą. |