Biochemija (Chemija | Mokslas)
.


Statyti Marse bazes – labai nepigu, nes kaštus į kosmosą iškeltų sunkių medžiagų transportavimas, bet tyrėjai surado būdą kainą nuleisti: statybines medžiagas gaminti, maišant vietines


Šveicarijos mokslininkai modifikavo medieną, paversdami ją panašia į kempinę. Suspausta ši medžiaga elgiasi šiek tiek keistai - ji generuoja elektros energiją. Ir mokslininkai teigia, kad šią jos savybę galime išnaudoti.


<i>Vienas iš sunkiausių gyvybės radimosi Žemėje žingsnių galėjo būti lengvesnis, nei manė chemikai.</i>


Iš pradžių Žemėje egzistavo tik paprasčiausi chemikalai. Visi jie laikui bėgant pagamino aminorūgštis, o šios – baltymus, iš kurių buvo sudarytos pavienės ląstelės. Žinoma, kad jos tapo augalais ir gyvūnais, tačiau visos detalės apie šiuos procesus dar nėra atskleistos.


Įmonės „House Foods Group“ specialistai ir mokslininkai sako radę būdą, kaip svogūnų pjaustymą virtuvėje padaryti kur kas malonesnį.


Gyvybės kilmė Žemėje – tai tikras paradoksų raizginys. Kad atsirastų gyvybė, reikalingos genetinės molekulės – kažkas panašaus į DNR ar RNR. Tokios molekulės pasižymi gebėjimu saugoti informaciją ir perduoti ją ateities kartoms. O taip pat šiose molekulėse turi būti informacijos, pagal kurią būtų galima gaminti baltymus – cheminius procesus valdančius gyvybės elementus. Bet šiuolaikinės ląstelės be baltymų pagalbos nesugeba dauginti nei DNR, nei RNR.


Metalų-bioorganinės struktūros – kaip patys žodžiai sako – junginiai sudalyti iš metalinių ir biologinių, organinių elementų. Iš pirmo žvilgsnio tokios medžiagos atrodo sunkiai suvokiamos ir dažnam kelia nuostabą, nes kyla natūralūs klausimai: Ar gali metalas būti sujungtas su organiniais dariniais? Ar gali toks junginys išsilaikyti ir nesuirti? Iš kokių medžiagų tai būtų padaryta, o gal užauginta?
|
||