Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » DUK |
Tai straipsnis iš rašinių ciklo. Peržiūrėti ciklo turinį
|
Yra ne viena filmo scena, kur žmonės šoka į vandenį, norėdami išsisukti nuo kulkų. Tačiau kaip yra iš tikrųjų? Ar taip būna tik filmuose, ar ir realybėje vanduo sulaiko kulkas? Šiame straipsnyje pamėginsime atskleisti visą tiesą ir paneigti mitus. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Pamenate sceną iš filmo „Gelbstint eilinį Rajaną“, kuomet Sąjungininkų pajėgos apšaudomos kulkosvaidžiais iš įtvirtintų ugnies taškų Omahos paplūdimyje, o kareiviai šoka iš laivų į vandenį, kad išvengtų kulkų? Kai kurios kulkos ir po vandeniu suranda kareivius, nors daug jų išvengia tokio pavojaus. Kaip yra iš tikrųjų - vanduo turėtų apsaugoti nuo mirtį neašnčios kulkos ar ne? Tikriausiai, žinote, kad kiekviena terpė, jeigu tai nėra vakuumas, sukuria pasipriešinimą. Pavyzdžiui, mus supantis oras sukuria pasipriešinimą einant ar bėgant. Tiesiog mes prie to esame taip įpratę, kad tiesiog negalvojame apie tai ir nejaučiame pasipriešinimo taip, kaip plaukdami vandenyje. Taigi plaukiant vandeniu mus vargina pasipriešinimas. Pasipriešinimas sulėtina ir skriejančią kulką. Kulka lengvai skrodžia orą, kad pasiektų savo taikinį, tačiau jai pataikius į vandenį viskas drastiškai pasikeičia. Kulkai patekus į vandenį jai tenka įveikti vandens sukuriamą pasipriešinimą. Tačiau net ir įveikusi šį pasipriešinimą, ji nenuskrieja toli – vos apie 1 metrą. Taigi pagrindinis faktorius, neleidžiantis kulkai nukeliauti didesnį atstumą vandenyje yra pasipriešinimas. Bet ar vandens sukuriamas pasipriešinimas veikia identiškai viską, kas jį skrodžia? Pasipriešinimo jėga priklauso nuo daugelio aspektų, tokių kaip kulkos tipas, jos greitis iššovus, kulkos pasipriešinimo koeficientas, laikas, kurį ji praleidžia vandenyje, bei skysčio tankis (šiuo atveju tankį žinome, nes skystis yra vanduo). Išmanantys fiziką žino, kad pasipriešinimo jėga vandenyje yra tiesiogiai proporcinga kulkos skriejimo greičiui. Tai reiškia, kad kuo didesnis kulkos skriejimo greitis, tuo didesnį pasipriešinimą jo judėjimui sukuria vanduo. Be to, kuo terpės tankis didesnis, tuo lėčiau kulka juda. Pavyzdžiui, vandens tankis yra žymiai didesnis nei oro, todėl kulkos skriejimo greitis vandenyje stipriai sulėtėja. Populiarios „Discovery“ kanalo laidos „Mitų griovėjai“ vedėjai išbandė įvairius ginklus (nuo įprasto iki galingiausio), šaudydami juos į vandens telkinius. Jie priėjo išvadą, kad buvimas po vandeniu 2,5 metrų gylyje turėtų apsaugoti nuo bet kokios kulkos. Tačiau realiame pasaulyje kulkos niekada nėra paleidžiamos tiesia trajektorija į vandenį. Taigi jeigu kulka šaunama į vandenį 30 laipsnių kampu, buvimas po vandeniu 1–1,5 metro gylyje turėtų apsaugoti nuo daugelio ginklų. Apibendrinant galima pasakyti, kad dauguma filmų yra teisūs – panėręs į vandenį žmogus gali išvengti kulkų. Tačiau tais atvejais, kai filme kulka nelaimėlį pasiekia ir 3 ar daugiau metrų gylyje - tai jau nesąmonė. Šaltinis: Scienceabc.com
|