Elonas Muskas sugalvojo kažką labai netikėto ir įspūdingo: paprašė leidimo prieiti prie „demoniškos“ technologijos, turi slaptą planą

Elonas Muskas yra mokslu besidomintis verslo lyderis, ypač besižavintis technologijomis, galinčiomis pakeisti žmoniją. Jis mėgsta peržengti naujovių ribas ir jo neatbaido kritika, kuri kartais lydi jo idėjas.

Būdamas „Tesla“ generaliniu direktoriumi, jis siekia įvesti į pasaulį tokią transporto rūšį, kuri suderinama su aplinkos apsauga ir kova su klimato kaita.

Ir jis išsikėlė sau kitas misijas. Viena – „Neuralink“ – sukurti tokią mašiną, iš kurios mes galėtume atsisiųsti sau prisiminimus ir kurti įvairias asmenybes. Kita, „SpaceX“, siekiama užkariauti Marso planetą.

„Vieną dieną tai bus Marsas“, – rugpjūčio 12 dieną turtingiausias pasaulio žmogus tai paskelbė socialiniame tinkle „Twitter“ kartu su Raudonosios planetos nuotrauka.

Kitą dieną jis paviešino pranešimą, kuriame tikisi, kad po 20 metų Marse bus pastatytas miestas ir jam egzistuoti neprireiks jokios pašalinės pagalbos, ypač maisto, atvežamo iš Žemės.

„Tikiuosi, kad po 20 metų Marse atsiras autonomiškas miestas!“, – rašė E. Muskas.

Įrašai sulaukė daugybės „Twitter“ vartotojų komentarų. Kai kuriuose iš jų buvo klausiama, pavyzdžiui, kokia yra pagrindinė kliūtis, trukdanti žmonėms jau šiandien gyventi Marse. Technikos magnatas į tai neatsakė.

Tačiau birželį E. Muskas pasakė: „Kad gyvybė būtų daugiaplanetė, turi būti išplečiama sąmonės apimtis ir mastas. Tai leistų mums išsaugoti biosferą ir išlaikyti visą gyvybę, kokią mes ją žinome, nelaimės Žemėje atveju. Žmonija yra gyvybės prižiūrėtoja, kaip jokia kita rūšis, ji gali nugabenti gyvybę į Marsą“.

Anot E. Musko, Marsas yra žmonijos likimas. Taigi rimtai vertinamas teiginys, kad vizionierius, kurio raketų technologijų įmonė „SpaceX“ padėjo kosminį turizmą, yra pasiryžęs kuo greičiau nuvežti žmones į Marsą.

E. Musko mokslinės ambicijos dabar gali pakrypti kvantinės fizikos link. Jis tiesiog paprašė prieigos prie technologijos, kurią kai kurie kritikai ir mokslininkai vadina „demoniška“ – dalelių greitintuvo.

„Prašau, leiskite man panaudoti CERN didijį hadronų greitintuvą“, – rugpjūčio 21 d. „Twitteryje“ parašė milijardierius.

Jis socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė juodos kaukolės (velnio?) atvaizdą ir du susidūrusius vaizdus skirtingais kampais. Vaizdo apačioje E. Muskas užrašė:

„Aš esu normalus ir galiu pasitikėti demoniška technologija, nepanašia į nieką, ką pasaulis yra matęs“.

Ką turėjo omenyje E. Muskas?

Inovatorius nesako, ką jis nori atlikti su greitintuvu ir kodėl jis trokšta naudotis šia technologija, kuri yra kvantinės fizikos mokslo centre.

CERN reiškia „Conseil Européen pour la Recherche Nucléaire“ (Europos Branduolinių tyrimų taryba), kuri yra netoli Ženevos esanti elementariųjų dalelių fizikos laboratorija. Jos tyrimai padeda mums suprasti dėsnius, kurie valdė visatos funkcionavimą pirmosiomis jos egzistavimo akimirkomis.

2012 m. liepą CERN paskelbė atradus Higso bozoną – dalelę, apie kurios egzistavimą 1964 m. spėliojo trys tyrinėtojai: du belgai, François Englert ir Robertas Broutas, o vėliau nepriklausomai Peteris Higgsas iš Škotijos.

Šios dalelės egzistavimas paaiškina, kodėl daiktai turi masę. Higso bozonas laikomas trūkstama fizikos grandimi.

CERN kritikai baiminasi, kad tyrimai greitintuvu sukurs juodąją skylę ir taip sunaikins Žemę. Tokią tezę sukūrė italų fizikas Francesco Calogero. Ir tai savo ruožtu yra susirūpinimo dėl „demoniškos“ technologijos šaltinis.

Didysis hadronų greitintuvas buvo atnaujintas liepos pradžioje po vėlavimo, prasidėjusio 2018 m. antrojo eksperimentų etapo pabaigoje. Nuo tada inžinieriai sunkiai dirbo, kad paruoštų jį trečiajam bandymų laikotarpiui.

Fizikai tikisi, kad šis greitintuvo eksperimentų atnaujinimas leis jiems atsakyti į vis dar nepaaiškinamus klausimus apie visatą. Jie viliasi pasiekti naujų atradimų ir pažangos kosmologiniuose tyrimuose.

Elementariųjų dalelių fizika aprašo be galo mažus elementus ir tai, kas vyksta pagrindinių elementų, sudarančių atomus, viduje, pavyzdžiui, elementariąsias daleles: elektronus, fotonus, kvarkus, bozonus ir tarpusavio jėgas, kuriomis jos sąveikauja.