Specialioji reliatyvumo teorija
.


Tyrėjai kvantiškai susiejo atominius laikrodžius, taip tiksliau juos sinchronizuodami. Tokie susieti laikrodžiai galėtų būti panaudoti tiksliau tirti tamsiąją materiją ir gravitaciją


Daugumą mūsų stebimų sąveikų galima aprašyti Niutono dėsniais ir tai daugeliu atvejų bus labai praktiška aproksimacija. Kodėl aproksimacija? Nes dabar žinome, kad nors Visatoje dėsniai ve


Dešimtmečius svajojame aplankyti kitas žvaigždžių sistemas. Yra tik viena problema – jos taip toli, kad įprastu kosminiu skrydžiu prireiktų dešimčių tūkstančių metų, kad pasiektume net pačią artimiausią.


Paprastai žiūrint iš konkretaus taško, laikas yra nesustojančių, nuoseklių pokyčių aplinkoje matas.


Vyrauja populiari teorija, kad maždaug tris ketvirtadalius visatos sudaro „tamsioji materija“ – paslaptinga medžiaga, sąveikaujanti su matoma materija gravitacijos būdu. Tačiau, nepaisant plačiai pripažįstamos teorijos, mokslininkai dar neturi tiesioginių jos egzistavimo įrodymų.


Prireikė beveik šimto metų, kol tiesiogiai aptikome gravitacines bangas. Tačiau, kaip sakoma reklamoje, kartą paragavęs, negali sustot.


1919 metais britų astronomai nufotografavo užtemimą ir parodė, kad šviesa užlinksta šalia Saulės — taip patvirtindami Einšteino Bendrąją reliatyvumo teoriją (BRT).


Norime, kad realybė būtų kuo realesnė. Tačiau toks noras, kad ir labai suprantamas, susidūręs su kvantine mechanika, regis, dūžta į šipulius. Bet gal dar ne viskas prarasta, gal visas kvant


<em>Kinijos mokslų akademijos fizikai pranešė apie pirmuosius mokslinius kvantinio ryšių palydovo QUESS rezultatus. Aparatu susieti fotonai sklido rekordiškai toli, daugiau nei 1200 kilometrų


<em>Tiksliausi laikrodžiai tikrina pagrindinį Einšteino reliatyvumo teorijos principą: laikas nėra absoliutus. Bet koks šio principo pažeidimas galėtų reikšti ilgai ieškomą teoriją, <a hr


„Tą naktį ore kvepėjo Laiku. Jis šyptelėjo ir susimąstė. O kuo iš tikrųjų kvepia Laikas? Dulkėmis, laikrodžiais, žmonėmis. O jeigu laikas girdimas, tai kaipgi jis skamba? Jis - vanduo, čiurlenantis tamsioje uoloje, šaukiantys balsai, žemė, byranti ant tuščios dėžės dangčio, lietus. Eikime dar toliau ir paklauskime, kaip Laikas atrodo? Jis - sniegas, tyliai krentantis į juodą šulinį, senovinis begarsis filmas, kuriame šimtas milijardų veidų lyg naujametiniai balionai krenta žemyn, krenta į nebūtį. Tai va kaip Laikas kvepia, atrodo ir skamba“, - teigia amerikiečių rašytojas Rėjus Brėdberis.


<i>Paskutinįjį spalio sekmadienį <a href="http://www.technologijos.lt/n/zmoniu_pasaulis/kaip_mes_gyvename/S-57858/">prailginame dieną valanda</a>, tačiau iš tikrųjų laiko nepasidaro daugiau.


Vienas garsiausių XX a. mokslininkų Albertas Einšteinas visam laikui pakeitė mokslo pasaulį, pristatydamas revoliucines koncepcijas, kurios sukrėtė tuometinį mūsų fizikinio pasaulio supratimą.


1916 metų kovo 19 dieną Albertas Einsteinas žurnalui „Annelen Der Physic“ įteikė savo „Bendrosios reliatyvumo teorijos pagrindus“, kad šis juos publikuotų.


Kai Albertas Einsteinas pirmą kartą pasiūlė idėją, kad šviesa vienodu greičiu sklinda visoje Visatoje, jis nustatė limitą – 299 792 kilometrai per sekundę. Tai pakankamas greitis, kad šviesa Žemės rutulį per sekundę apskrietų aštuonis kartus. Tačiau tai dar ne viska istorija, rašo businessinsider.com.