Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Fizikinių mokslų kryptis Lietuvoje
 
 

Fizikinių mokslų kryptis Lietuvoje

.
(3) 2024-07-09 6
Lietuvos kosmoso sektorius ir toliau veržiasi į priekį.
(1) 2024-06-05 9
KTU mokslininkai kuria naują dvigubos paskirties ultragarsinę technologiją, tinkamą aptikti tiek dalinius išlydžius aukštos įtampos įrenginiuose, tiek kryptį, iš kurios vyksta apšaudymas mūšio lauke.
(0) 2024-05-22 21
Dar prieš kelerius metus prie rekordinio efektyvumo saulės elementų kūrimo prisidėję Kauno technologijos universiteto (KTU) chemikai šiemet išradimą dar patobulino. Pasak jų, tai – itin svarbus žingsnis link naujos kartos saulės elementų gamybos.
(0) 2024-05-16 1
Kauno technologijos universiteto Medžiagų mokslo institutas (KTU MMI) prisijungė prie vienos iš CERN programų – DRD1 (angl. Detector Research and Development). Pagrindinis šios programos tikslas – spręsti klausimus, susijusius su dalelių detektoriams naudojamų medžiagų ir dujų tyrimais. Programoje dalyvauja 160 narių ir programos partnerių.
(0) 2024-05-16 3
Molėtų aerodrome įvyko Nacionalinis moksleivių mokomųjų palydovų konkurso „CanSat“ finalas, kuris subūrė net 16 komandų. Jos pristatė savo sukonstruotus palydovus, o pirmąją vietą ir galimybę atstovauti Lietuvą birželio mėnesį Nyderlanduose vyksiančiame tarptautiniame renginyje „Inžinierius vienai dienai“ iškovojo KTU inžinerijos licėjaus komanda „SpaceDroneSat“.
(0) 2024-05-13 10
Prestižinis tarptautinis mokslinis žurnalas „Laser & Photonics Reviews“ Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) fizikų parengtą straipsnį išrinko pagrindiniu, o jo iliustracija atsidūrė ant 2024 m. gegužės mėn. nr. viršelio.
(2) 2024-04-30 18
Augantis susidomėjimas perovskitiniais saulės elementais ir didėjantys rinkos poreikiai jų tobulinimui paskatino Kauno technologijos universiteto (KTU) chemikų komandą sukurti naują medžiagą perovskitiniams saulės elementams. Jos panaudojimas pagerino energijos konvertavimo efektyvumą ir veikimo stabilumą šio tipo saulės baterijose.
(0) 2024-04-26 3
Sparti technologijų pažanga kasmet leidžia į kosmosą paleisti vis daugiau ir pažangesnių palydovų. Dauguma jų skirti komerciniams telekomunikacijų ar navigacijos tikslams, tačiau nemaža jų dalis yra kariniai. Vis dėlto, palydovai gerokai pagerina mokslinius tyrimus.
(0) 2023-11-14 4
Lapkričio 11 d. iš Vandenbergo kosminių pajėgų bazės (Kalifornija, JAV) su „SpaceX“ misija „Transporter 9“ į kosmosą pakilo dar trys kompanijos „NanoAvionics“ sukurti palydovai. Jie atliks skirtingas funkcijas – tyrinės paslaptinguosius kosmoso objektus – juodąsias skyles, neutronines žvaigždes, pulsarus, stebės mūsų planetą ir testuos technologijas.
(0) 2020-10-29 1
Pirmą kartą Lietuvoje vyks kosmoso technologijų hakatonas ActInSpace. Tai tarptautinis inovacijų konkursas, skatinantis ieškoti naujų verslo galimybių arba kurti kosmoso įkvėptus startuolius, dirbant su Airbus, Europos kosmoso agentūros (ESA), Prancūzijos kosmoso agentūros (CNES) ir kitų partnerių technologijomis, palydoviniais duomenimis ir patentais. Hakatono dalyvių laukia daugybė įdomių iššūkių ir fantastiškų prizų.
(0) 2019-10-29 14
Kauno technologijos universiteto (KTU) Medžiagų mokslo instituto mokslininkų grupė kartu su kolegomis iš Japonijos bei Latvijos atliko pasaulinio lygio tyrimus ir jo rezultatus publikavo prestižiniame mokslo žurnale, kur atrenkami patys novatoriškiausi ir mokslui reikšmingiausi straipsniai. Jų darbas padės kurti itin mažus lazerius, kurie galėtų prisidėti žmogaus organizmo viduje diagnozuojant daugelį ligų, tarp jų ir onkologines.
(2) 2019-03-08 47
Skaidrios polimerinės plėvelės plačiai naudojamos kaip LED ir jutiklinių ekranų, fotovoltinių elementų bei kitų įrenginių apsauginės dangos. Laikui bėgant, atsitiktiniai įbrėžimai ar kitokie pažeidimai kaupiasi plėvelių paviršiuje pablogindami jų optinį pralaidumą ir iškraipydami matomus vaizdus. Taigi, labai pageidautinos, nors vis dar sunkiai praktiškai realizuojamos, tokių plėvelių savybės - atsparumas mechaniniams pažeidimams ir geba užsigydyti pažeistą paviršių.
(0) 2019-03-02 3
„Gaia“, „Kepler“, „PLATO“, „TESS“, „JWST“ – tai keli brangiausių ir įspūdingiausių pasaulio kosminių observatorijų misijų pavadinimai. Vien Europos kosminės agentūros observatorija „Gaia“ stebi daugiau nei milijardą mūsų galaktikos žvaigždžių. Kaip prie šių tyrimų prisideda Lietuvos astronomai?
(3) 2017-11-03 81
Kauno technologijos universiteto (KTU) chemikai kartu su Šveicarijos fizikais patobulino savo anksčiau tarptautinės sėkmės sulaukusį išradimą – medžiagą, skirtą naujos kartos saulės elementams gaminti.

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos