Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Mokslas » Fizika |
Jie galėtų pamatyti mūsų vidų. Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Teoriškai mums neįmanoma suvokti 4D būtybės. Nebent ji įsiveržtų į mūsų trimatę realybę, rašo mokslo žurnalistė Manasee Wagh. Daugybė mintinių eksperimentų jau praplėtė mūsų matematines žinias apie aukštesnius matmenis, leisdami mums suvokti keturių dimensijų būtybes, sąveikaujančias su mūsų trimate erdve. Aukštesnieji matmenys yra būtini matematikoje, nes tai vienintelis būdas suprasti tam tikras sąvokas. Pavyzdžiui, stygų teorija – iki šiol geriausiai nusakanti kaip elgiasi mažiausios dalelės Visatoje – reikalauja daugiau erdvės matmenų. Priešingu atveju vibruojančių „stygų“, kurios, teoretikų nuomone, sudaro visas daleles, elgesio negalima paaiškinti. Šių dienų fizikai pripažįsta teorinę galimybę, kad mūsų Visata prasidėjo 11 matmenų. Bėgant metams eksperimentai ir matematinis modeliavimas leido suprasti keturmates charakteristikas. Pavyzdžiui, dvimačiai eksperimentai tiek JAV, tiek 2018 m. Europoje patvirtino keturių dimensijų egzistavimo įrodymus, nes mokslininkai galėjo padaryti logiškas išvadas, remdamiesi elektronų elgesiu, kai jie patiria specifinį elektros krūvio pasikeitimą. Pirma, elektronai judėjo viena kryptimi per elektrai laidžią medžiagą. Kai mokslininkai įjungė magnetinį lauką statmenai medžiagai, jis privertė elektronus nukrypti arba į kairę, arba į dešinę. Elektronai iš esmės buvo įstrigę dviejose dimensijose. Eksperimente dalyvavę fizikai ekstrapoliavo, kad panašus efektas pasireikš ketvirtojoje dimensijoje ir kad jo poveikį pamatysime mums pažįstamoje trečiojoje dimensijoje. Kitaip tariant, mes galime pamatyti ketvirtosios dimensijos įrodymus. Kaip trimatės būtybės, mes metame dvimatį šešėlį. Tas pats principas gali būti taikomas keturmatėms būtybėms, kurios gali palikti savo pėdsaką mūsų pasaulyje. Norėdami suprasti, kaip tai atsitiktų, pradėkime nuo pagrindinės koncepcijos, kaip skirtingi matmenys yra susiję vienas su kitu. Kaip trimačio pasaulio gyventojai, mes lengvai suvokiame tris matmenis: aukštį (arba ilgį), plotį ir gylį. Galime keliauti aukštyn ir žemyn, kairėn ir dešinėn, pirmyn ir atgal. Ir mes žinome žemesnius matmenis. Nulinis matmuo yra taškas, neturintis aukščio, pločio ar gylio. Pirmasis matmuo tampa tik linija. Niekas neegzistuotų už šios linijos vienmatei būtybei. Dvimatės formos, kaip Plokščiojo pasaulio simboliai, yra tai, ką galime piešti ant popieriaus, pavyzdžiui, kvadratus ir apskritimus. Jie turi ir plotį, ir ilgį, taip pat galima keliauti šiomis kryptimis. Tačiau dvimatė būtybė negalėtų pabėgti nuo popieriaus lapo, ant kurio gyvena, nes ji tiesiog negali suvokti nieko kito, išskyrus dvi dimensijas. Pridėjus trečiąjį matmenį, atsiranda daug turtingesnė realybė, nes tokioje erdvėje gali keliauti aukštyn ir žemyn, nušokant nuo plokščio popieriaus. Tai yra Visatos forma, kurią mes žinome ir laikome savaime suprantamu dalyku. Dabar ateina sudėtinga dalis. Norėdami pereiti į aukštesnius matmenis, iš esmės pasukate stačiu kampu prieš tai buvusią figūrą: pirmiausia išplečiate liniją į kvadratą, kad gautumėte antrąjį matmenį, o tada pasukate kvadratą, kad pasiektumėte trečiąjį matmenį. Norėdami pereiti į ketvirtą dimensiją, turite padaryti tą patį – pridėti kubui statų kampą, išplėsdami jį į hiperkubą arba „tesseraktą“. Su kiekvienu tašku jungiasi keturios linijos, o kiekvienas paviršius yra kubas. Kartais fizikai ketvirtąjį matmenį apibūdina kaip erdvę, statmeną kubui. (Dar jautiesi pasimetęs?) Šis aprašymas, nors ir geometriškai tikslus, nelabai padeda – nė vienos 3D pasauliui pritaikytos smegenys negali suprasti, kaip iš tikrųjų atrodo „tesseraktas“ ar kitas aukštesnio matmens objektas. Taigi teoriškai mes negalėtume suvokti keturmatės būtybės savo pojūčiais – nebent jos kažkaip fiziškai pasiektų mūsų trimatę tikrovę. Kaip pamatytume ateivius iš aukštesnių dimensijų, jei jie patektų į mūsų trimatį pasaulį? „Na, tai priklauso nuo to, kokia 4D objekto dalis praeina per mūsų 3D erdvę“, – aiškina mokslo populiarintoja Toby Hendy. Savo „YouTube“ kanale „Tibees“ ji pateikia paprastą vizualizaciją, kaip būtų galima pamatyti keturmatį objektą mūsų trimatėje realybėje. Tarkime, kad yra keturmatis rutulys, T. Hendy ištiesia delną ir ant jo atsiranda mažas raudonas siūlų kamuoliukas. „Šiuo metu matome mažą sferą, nes ši pjūvis yra netoli 4D rutulio krašto“, – sako ji. Kai kamuolys juda per mūsų pasaulį, atrodo, kad jis auga. Kai jis išeina iš mūsų egzistencijos plotmės, jis vėl susitraukia, tada išnyksta. „4D rutulys vis dar egzistuoja, bet mūsų erdvėje jo nėra“, – daro išvadą T. Hendy. Kita vertus, 4D būtybė galėtų matyti kamuolį ir tiksliai žinoti, kur jis yra, sako ji. Lygiai taip pat ateivis iš ketvirtosios dimensijos gali beveik nepastebėtas praeiti pro mūsų trimatės Visatos „gabalėlį“. Tik dalis jo atsirastų, materializuotųsi iš niekur, ir tada pamatytume vis daugiau jo dalių. Bet mes niekada negalėtume pamatyti viso jo iš karto, nes iš tikrųjų negalime savo pojūčiais pajusti ketvirtosios dimensijos. Galiausiai jis vėl susitrauktų iki nieko. Jei to visiškai negalite suprasti (jūsų nekaltiname), galvokite apie tai taip: plokščia aikštė negali suvokti trečiosios dimensijos. Taigi, kaip ji suvoktų sferą, trimatį objektą, įsiveržiantį į jos dvimatę egzistencijos plokštumą? Įsivaizduokite, kad esate kvadratas ant popieriaus lapo. Kai sfera nusileidžia ant lapo priešais jus, pradedate matyti (iš niekur) atsirandantį mažą apskritimą. Tai yra pirmaujanti sferos „pjūvis“, patenkanti į jūsų dvi dimensijas. Palaipsniui, sferai ir toliau slenkant per jūsų dvimatę plokštumą, apskritimas, kuris rodo sferos kūno skersmenį, didėja ir didėja, kol sferos vidurys visiškai atsiduria jūsų plokštumoje. Tada ši rutulio dalis susitraukia, kol nieko nelieka. Šiuo metu sfera visiškai iškeliavo iš jūsų 2D Visatos. Mums tai reiškia, kad ateiviai gali būti didesni, nei atrodo, nes vienu metu matytume tik trimatį jų pjūvį. Tai rodo žaidimai „Miegakure“ ir „4D Miner“, kur galite patirti keturių dimensijų pasaulį per mūsų suprantamą trimatį suvokimą. Taigi, tokie objektai kaip medžiai ir kalvos atsiranda ir išnyksta, nes mūsų suvokimas apie juos keičiasi judant trimatėje erdvėje. „4D Miner“ „hipervoriniai“ plėšrūnai yra ypač grėsmingi, nes gali judėti per objektus, kai mus medžioja. Taip yra todėl, kad keturmatis objektas gali slysti pro tarpus, kurių mes negalime suvokti ar pasiekti. Kai pasiekiame aukštesnius matmenis, tampa dar sunkiau įsivaizduoti, kokios būtų ten gyvenančios būtybės ir kaip jos sąveikautų su mūsų trimačiu gyvenimu. Matematiškai galite tęsti šias matmenų iteracijas ir sukurti šauniai atrodančius modelius. Galų gale net tokie modeliai, kaip šios keturmatės formos, yra pernelyg paprastos analogijos sudėtingai realybei, kuri mums nepasiekiama. Taigi, ką mums padarytų keturmatis ateivis, jei aplankytų mūsų trimatę realybę? Teorija rodo, kad jis galėtų pamatyti mūsų vidų. Lygiai taip pat, kaip mes galime matyti daugybę objektų, išsibarsčiusių dvimačiame paviršiuje, vienu metu iš mūsų stebėjimo taško trečiojoje dimensijoje, keturmatė būtybė galėtų matyti mus visus iš karto. Savotiškai baisu. Galbūt, kol jie mus tyrinėja, mes apie tai nežinome. Remiantis tuo, ką suprantame apie erdvės matmenis, gali būti sunku aptikti ateivių erdvėlaivį, patekusį į mūsų erdvę. Gali būti, kad jei NSO pasirodymai tikrai susiję su ateiviais, juos sunku įrodyti, nes ateiviai gali lengvai nuslysti į aukštesnę dimensiją.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|