Dalelių fizika
.


Tony Rothman veda mus nuo Visatos gimimo idėjos prie bendrosios reliatyvumo teorijos ir dabartinių tyrimų „Hubble“ ir „Planck“ palydovais. Žingsnis po žingsnio aiškindamas kosmologinę r


Magnetizmas visada atrodė kaip paslaptinga jėga, su kuria smagu pažaisti prie televizoriaus ekrano, bet, pasirodo šioje srityje vyksta netgi visa švieži atradimai, galintys pakeisti mūsų pasul


Šiuo metu statomas naujas įrenginys, pavadintas DUNE, bus po žeme ir bus 1300 km ilgio neutrinų detektorius.


Ilgą laiką teoriškai egzistavusi, bet „fiziškai neįmanoma“ fundamentaliųjų dalelių grupė vis dėlto gali egzistuoti. Žinomos kaip paradalelės, vieną dieną jos galėtų būti egzotiškai pritaikytos – jei kada nors pavyktų jas aptikti.


Pirmą kartą tiesiogiai vizualizuota fotono forma. Šių šviesos dalelių neįmanoma nufotografuoti, tačiau Birmingemo universiteto fizikai dabar apskaičiavo jų banginę funkciją ir sukūrė tikslų fotono vaizdą, kai jis išspinduliuojamas.


Dabar jie gali priversti kubitą išlikti vienoje potencialo duobėje 10 kartų ilgiau nei anksčiau – tai yra būtina, kad kubitą būtų galima sujungti su kitais kubitais ir sukurti veikiantį kvantinį kompiuterį.


Nuo saulės laikrodžių iki atominių laikrodžių – prietaisai, skirti laiko matavimui, nuolat tobulėja, siekdami didesnio tikslumo.


Magnetino monopolio egzistavimo galimybė — viena iš labiausiai intriguojančių elementariųjų dalelių fizikoje, tačiau lig šiol jos aptikti nepavyksta.


„Advanced Electronic Materials“ žurnalo straipsnyje aprašytas atradimas gali tapti ne tik nauju duomenų saugojimo būdų, o ir jutikliu, netgi neurotinklų magentiniu variantu.


Apie 10 000 000 000 000 000 000 000 000 000 (dešimt oktilijonų) atomų turėjo išsirikiuoti tam tikra tvarka, kad prasidėtų Pirmasis pasaulinis karas


Kauno technologijos universiteto Medžiagų mokslo institutas (KTU MMI) prisijungė prie vienos iš CERN programų – DRD1 (angl. Detector Research and Development). Pagrindinis šios programos tikslas – spręsti klausimus, susijusius su dalelių detektoriams naudojamų medžiagų ir dujų tyrimais. Programoje dalyvauja 160 narių ir programos partnerių.