Visata
.
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/reitingas.png)
Manoma, kad pirmosiomis akimirkomis po Didžiojo sprogimo Visata buvo labai maža, o erdvėlaikis buvo sudarytas iš netvarkingų ir netolygių kvantinių putų plotelių. Paskui, trumpai bet audringa
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/reitingas.png)
James Webb kosminis teleskopas suteikė mokslininkams naujos informacijos ir klausimų apie galimą seniausių Visatos galaktikų susidarymą. Gali būti, kad tamsioji medžiaga šiame procese visiškai nedalyvavo, kaip buvo įtariama anksčiau.
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/reitingas.png)
Juodųjų skylių ir tamsiosios materijos paslaptys gali slypėti prieš Didijį sprogimą.
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/reitingas.png)
Kai tik susikūrė Visata, visi erdvėje esantys objektai pradėjo savo judėjimą, kuris nesiliauja. Ir tam yra priežastis.
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/reitingas.png)
Niekas neatsiranda iš nieko. Bet iš kur atsirado materija, kad įvyktų Didysis sprogimas ir atsirastų Visata.
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/reitingas.png)
Ar gali būti nuolat besiplečiančioje erdvėje centras? Iš dalies taip, bet ne viskas taip paprasta.
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/reitingas.png)
Nauja kvantinės mechanikos interpretacija galėtų fundamentaliai pakeisti mūsų realybės suvokimą.
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/reitingas.png)
Galbūt pagaliau pavyko įminti kosminę paslaptį, kuri yra vienas svarbiausių atvirų fizikos klausimų. Du pagrindiniai Visatos plėtimosi greičio matavimo metodai ilgą laiką nesiderino tarpusavyje – tačiau panašu, kad jie suartėjo.
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/reitingas.png)
Erdvė turėtų būti labai šviesi net naktį, nes ji užpildyta daugybe žvaigždžių. Astronomas paaiškina, kodėl taip nėra.
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/reitingas.png)
Kas yra už stebimos Visatos ribų? Mokslas turi penkias vienodai patikimas ir tuo pačiu neįrodytas teorijas apie tai, kas ten slypi...
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/reitingas.png)
Stebėdami labai silpnas nykštukines galaktikas per pirmuosius milijardus Visatos egzistavimo metų, mokslininkai nustatė, kad jos kartu skleidė pakankamai energijos, kad prasidėtų kosminės reionizacijos etapas.
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/b_discusion.jpg)
![](http://185.58.65.36:9691/technologijos/reitingas.png)
Didžiojo sprogimo spinduliavime gali būti likę susidūrimų su kitomis visatomis randai. Nauju eksperimentu siekiama tuos susidūrimus pamėgdžioti ir padėti jų ieškoti