Ateities prognozė įvertinus turimus duomenis apie Higgso bozoną: visatą sunaikins alternatyvios realybės burbulas

Fermi nacionalinio greitintuvo laboratorijos (JAV) mokslininkas Josephas Lykkenas, priklausantis ir Didžiojo hadronų greitintuvo mokslininkų grupei, Amerikos mokslo pažangos asociacijos suvažiavime pirmadienį skaitė pranešimą „Ką mums sako naujausi Higgso bozono tyrimų rezultatai“. O šio pranešimo turinys reiškia labai prastas naujienas visiems ir viskam. Netgi laikui.

„Gali būti, kad visata, kurioje gyvename, yra nestabili iš prigimties ir kažkada, po milijardų metų, ji visa bus sunaikinta“, - sakė J. Lykkenas.

Mokslininkas teigia, kad tyrinėjant Higgso bozono savybes, galbūt pavyks nustatyti, koks likimas laukia visos visatos. Teorija, vadinama vakuuminiu nestabilumu, teigia, kad po milijardų metų dabartinėje visatoje gali gimti nauja ir ją pakeisti.

Štai kaip, pasak mokslininko, įvykiai vystytis paties blogiausio įmanomo scenarijaus atveju: „Po dešimčių milijardų metų įvyks katastrofa. Kažkur atsiras mažas burbuliukas to, ką mes galėtume pavadinti „alternatyvia“ Visata, o tuomet jis pradės plėstis ir mus sunaikins“.

Su energijos lauku, apimančiu visą kosmosą, siejamas bozonas padeda paaiškinti, kodėl kosmose egzistuoja masė. Kitaip tariant, ji paaiškina, kaip veikia medžiaga, kurią matome aplink. Nuo pat dalelės atradimo, Ženevoje esančios laboratorijos ir kitų institucijų visame pasaulyje mokslininkai pradėjo kurti teorijas, kokią įtaką Higgsas padarys fizikai. Viena galima idėja – cikliškos visatos modelis, kai laikas nuo laiko kosmosas atnaujinamas.

„Pasirodo, yra skaičiavimai, kuriuos galima atlikti Standartiniame dalelių fizikos modelyje, jei žinai Higgso bozono masę“, – aiškino Josephas Lykkenas, „Fermi“ nacionalinio greitintuvo laboratorijos teoretikas.

„Panaudojus visą fiziką, kurią žinome, ir atlikus paprastus skaičiavimus, gauni blogą žinią. Kas nutiks tuomet, jei gauni tik kvantinį svyravimą, kuris sukuria mažą burbulą vakuumo, kuriame nori slypėti visata. Kadangi tai mažos energijos būsena, šis burbulas tuomet ims plėstis šviesos greičiu ir nušluos viską, kas buvo prieš jį“, – sakė jis.

Tiesa, J. Lykkenas nelabai pasitiki savo skaičiais ir pažymi, kad tam, kad jo lygtys būtų išspręstos, reikia 1 proc. tikslumu žinoti Higgso bozono masę. „Kitokia bozono masė gali reikšti ir visai kitokią Visatos baigtį“.

Netgi jei J. Lykkeno skaičiavimai yra teisingi, optimizmo teikia pažadas, kad kelis milijardus artimiausių metų nenutiks nieko blogo, o katastrofa vyks šviesos greičiu, taigi, esantieji toli nuo burbulo susikūrimo vietos turės šiek tiek laiko gyvenimo darbams užbaigti. Be to, kol tai įvyks, nei Saulės, nei Žemės jau seniai nebebus.

Jei skaičiavimai patvirtins vakuuminio nestabilumo teoriją, vėl gyvasties įgaus teorija, kad po Didžiojo sprogimo atsiradusi visata, kurią stebime dabar, yra tik naujausia versija, atsiradusi vykstant pastoviam įvykių ciklui. „Manau, ši idėja darosi vis patrauklesnė. Daugybę dalykų paaiškinti daug paprasčiau, jei į viską žvelgiame kaip į ciklą. Jei reikėtų lažintis iš savų pinigų, tvirtinčiau, kad ciklo idėja yra teisinga“, – „BBC News“ teigė J. Lykkenas.