Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Lietuviškos fizikos laboratorijos ir tyrimų centrai
 
 

Lietuviškos fizikos laboratorijos ir tyrimų centrai

.
(0) 2017-01-30 49
Prieš 50 metų Lietuvoje sukonstruotas pirmasis lazeris. Per šį laikotarpį lazerių gamyba sparčiai vystėsi. Šiandien Lietuvos mokslininkai ne tik sėkmingai kuria lazerius, bet ir savo išradimais pralenkė net gamtą. Tai pavyko padaryti Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centro mokslininkams prof. Roaldui Gadonui, dr. Mangirdui Malinauskui ir prof. Mikui Vengriui, tyrinėjantiems šviesos ir medžiagos sąveikas.
(2) 2015-06-20 75
Lietuvos lazerių pramonė gyvuoja pusę amžiaus. Nuo pirmojo lietuvių sukonstruoto lazerio įžiebimo 1966-aisiais prabėgo jau beveik 50 metų ir šiandien Lietuvos lazerių pramonė vis labiau stebina pasaulį. Lietuvoje kuriamais produktais veržiamės į lazerių pramonės milžinų gretas.
(0) 2015-02-19 45
Vilniaus universitete (VU) esantis galingiausias lazeris Lietuvoje pasižymi savybėmis, kurių gali pavydėti net šios srities ekspertai užsienyje.
(0) 2014-12-14 0
Jeigu domitės fizika, neabejotinai bus įdomu, kaip atliekami įvairūs šiuolaikiniai moksliniai ir inžinieriniai tyrimai. Jiems reikia ne tik specialių žinių, įgūdžių ir brangios aparatūros, bet ir specialių patalpų. Kadangi Lietuvoje fizikos ir nanotechnologijų pramonė vystosi labai sparčiai, KTU universitetas kartu su tarptautiniais partneriais įkūrė specialią laboratoriją tokiems tyrimams vykdyti. Ši laboratorija vadinama „Švariuoju kambariu“. Kas tai yra, žurnale „Mokslas ir technika“ 2013 metų spalio mėnesį pasakojo Sigitas Tamulevičius, Kauno technologijos universiteto Medžiagų, mokslo instituto direktorius - kviečiame paskaityti!
(0) 2014-08-12 30
Įprasti cheminiai-technologiniai metodai, naudojami naujų medžiagų sintezei, paprastai reikalauja gana sudėtingos įrangos. Medžiagų sintezė zolių-gelių technologijos metodu dažniausiai atliekama nesudėtingomis sąlygomis ir jai nereikia brangios ir sudėtingos įrangos.
(0) 2014-06-02 9
Daug anksčiau nei nanometrinių matmenų metalo darinių optinėmis savybėmis susidomėjo mokslininkai jas jau sėkmingai naudojo meno virtuozai kurdami įspūdingus kūrinius. Jie buvo pastebėję, kad įterpus į stiklą skirtingo dydžio aukso nanodelių, stiklas nusidažydavo įvairiausiomis spalvomis.
(0) 2014-04-03 0
Galbūt svajojate apie naują būstą? Tuomet vertėtų pasidomėti, ar į jo eksterjerą negalėtumėte įkomponuoti ir organinių Saulės elementų. Būtumėte energetiškai nepriklausomi, o be to, mokslininkai teigia, jog jie gali būti visokių spalvų – geltonos, žalios, raudonos ar net violetinės.
(2) 2013-07-09 0
„Netikiu loterija, netikiu likimu – tikiu darbu. Kryptingas darbas yra pati geriausia loterija“, – teigia Augustinas Vizbaras, su broliu Kristijonu prieš šešerius metus baigęs Vilniaus universiteto telekomunikacijų fizikos ir elektronikos bakalauro studijas, o praėjusiais metais su trečiuoju broliu Dominyku įkūręs UAB „Brolis Semiconductors“.
(0) 2011-02-28 0
Nors tūkstančius kartų padidintas musės liežuvis ekrane atrodo įspūdingai, šitiek didinantis mikroskopas skirtas ne biologijai. Kauno technologijos universitete veikiančiu mikroskopu naudojasi visos Lietuvos mokslininkai: chemikai, tekstilininkai, medžiagų inžinerijos specialistai.
(1) 2011-02-14 0
Kas valdo informaciją – įgyja pranašumą ideologinėje kovoje. Kas valdo medžiagų savybes – dominuoja ekonomikoje, kurioje vis svarbesnės yra naujos technologijos, o ypač – nanotechnologijos. Norint naujas medžiagas kurti, reikia naujų instrumentų. Tokių kaip šis: didžiausias Lietuvoje mokslinis technologinis įrenginys ilgu pavadinimu – metaloorganinio cheminio nusodinimo iš garų fazės reaktorius – pradės veikti Vilniaus universiteto puslaidininkių katedroje. Toki...
(7) 2010-10-08 6
Prieš penkerius metus Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto ir Kvantinės elektronikos katedros Lazerinių tyrimų mokymo-mokslo centro vyresnysis mokslo darbuotojas, VU Fizikos fakulteto alumnas, doc. dr. Mikas Vengris, apgynęs daktaro disertaciją Olandijoje, sugrįžo dirbti į Vilniaus universitetą. Į Lietuvą jaunąjį mokslininką atginė patriotizmas – nesumeluota, nesuvaidinta meilė Lietuvai ir universitetui.
Metai: visi

Jūsų požiūris

Aktyvios diskusijos